Mokslo metams įpusėjus, vyresni moksleiviai susiduria su karjeros pasirinkimo dilema: abiturientams tai svarbu renkantis brandos egzaminus ir būsimas studijas, dešimtokams – mokomuosius dalykus ir jų lygius. Rodosi, kad kur kas lengviau yra tiems, kas svajonių specialybę išsirenka dar vaikystėje. Vis dėlto, realybė kartais būna kitokia – išsvajota profesija nuvilia ir netinka, o tai įpainioja į karjeros klystkelius.
„Vilnius Tech“ studentai. Simo Bernoto nuotr.
Magistrantūros studentės Ievos Žemaitaitytės patirtis – viena iš tokių. Šiuo metu „Vilnius Tech“ Kūrybos visuomenės komunikaciją studijuojanti mergina apie dabartinę karjeros stotelę nei vaikystėje, nei paauglystėje negalvojo – dar pirmoje klasėje, sužavėta savo mokytojos, Ieva nutarė sekti jos pėdomis ir rinktis pedagogės kelią. Metams bėgant jos svajonės nekito, tad jokio kito varianto ji nesvarstė.
„Gimnazijoje galvojame, kad įstosime į trokštamas studijas, o jas užbaigę, tapsime gerai uždirbančiais savo srities specialistais. Iš tiesų taip būna ne visada. Pavyzdžiui, aš įstojau į pedagogiką ir, nors buvau įsitikinusi, kad ji man patiks, po praktikos supratau – vaikams aš nepatinku, o ir man pačiai sunku su jais bendrauti“, – pasakoja I. Žemaitaitytė.
Nutraukusi studijas, Ieva nusprendė stačia galva nepulti į naują sritį ir leido sau metus pamąstyti, ką daryti toliau. Pertrauka buvo naudinga – ji geriau pažino save, išsiaiškino savo stiprybes ir nusibrėžė galimas karjeros kryptis, kur galėtų įprasminti savo talentus.
„Džiaugiuosi, kad galiausiai pasirinkau tinkamą studijų programą – Pramogų prodiusavimą – ir dabar pasiekiau tai, ko širdyje seniai norėjau“, – šypsosi Ieva.
Su panašiais profesiniais vingiais susiduria daugybė jaunų žmonių, ir nors savęs paieškos skirtingose srityse suteikia daug vertingos patirties, daugelis svajoja į tinkamas karjeros vėžes įstoti vos baigę mokyklą. Vis tik, siekiant rasti „aukso viduriuką“ – įdomią, tinkančią ir perspektyvią profesiją – reikia įdėti nemažai pastangų, tikina „Vilnius Tech“ Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė dr. Justė Rožėnė.
Svarbiausia – sąžiningai atsakyti sau į klausimus
Variantų, ką veikti baigus mokyklą – daugybė, tad pasiklysti galimybių labirintuose visai nesunku. Natūralu, tad nemažai moksleivių susiduria su nežinomybe ir nerimu – dalis jų dar nėra apsisprendę, o kai kurie net nenutuokia, su kokia sritimi norėtų sieti savo ateitį.
Ką daryti abiturientams, kuriuos lydi nežinia? Dr. Justė Rožėnė pataria vadovautis „trejybe“ – atsakyti sau, kokie mano gebėjimai, pomėgiai ir pasaulio poreikiai.
„Jei pavyks suderinti šiuos tris elementus, tikėtina, kad išsirinksite mėgstamas studijas, kurios užtikrins karjerą ateityje ir leis lengvai įsitvirtinti darbo rinkoje, – sako dr. J. Rožėnė. – Pavyzdžiui, turite labai gerą loginį mąstymą ir mėgstate matematiką, o kartu jums patinka ir sekasi piešti. Sritys ir studijų programos, kurios apjungia šiuos gebėjimus, o kartu yra aktualios darbo rinkai, yra architektūra ir statybos inžinerija.“
Vis dėlto, pirmiausia dr. J. Rožėnė pataria pažinti save ir suprasti, kas tau tinka, patinka ir ko nori. Nors tai – viena sudėtingiausių užduočių, ją įgyvendinti galima daugybe būdų: dalyvaujant skirtinguose būreliuose, projektuose ir konkursuose, kuriuose gali atsiskleisti įvairūs gebėjimai, taip pat konsultuojantis su karjeros specialistais ir šeimos nariais, kurie kartais jus pažįsta geriau, nei jūs patys.
„Daug naudingos informacijos galima sužinoti ir studijų mugėse, atvirų durų dienose, susitikimuose su aukštųjų mokyklų atstovais bei internete. Savišvietai galima pasitelkti begalę dalykų – nuo motyvacinių tinklalaidžių iki asmenybės ir karjeros testų, kurie gali atskleisti tai, ko patys apie save nežinote – supažindinti su jūsų stiprybėmis, silpnybėmis, savybėmis ir vertybėmis, parodyti, kokios karjeros sritys ir profesijos jums tinka labiausiai“, – pataria „Vilnius Tech“ SPIC direktorė.
Tiesa, kartais žmonės pasirenka atsakymus, kurie neatitinka tikrovės. Naudinga karjeros ar asmenybės testą atlikti su kitu žmogumi, kuris galėtų pakomentuoti, ar atsakymus žymite taip, kaip yra, ar taip, kaip norėtumėte, jog būtų.
Atsižvelkite į prioritetines specialybes
Geriau pažinę save, atkreipkite dėmesį į darbo rinkos poreikius ir perspektyvas. Šiuo metu valstybės prioritetinių studijų sąraše – pedagogikos studijos, informatikos, inžinerijos, matematikos ir fiziniai mokslai. Ateinantį dešimtmetį augs įvairių inžinierių, IT, dirbtinio intelekto ir finansų specialistų, duomenų ir rinkos analitikų poreikis.
„Galima pasidomėti ir Užimtumo tarnyboje skelbiama informacija apie įsidarbinimo rodiklius – kiek įvairių studijų programų absolventų dirba pagal specialybę ir kaip jų profesijos apmokamos. Jei šie skaičiai – dideli, vadinasi, kad ir jų paklausa yra didelė“, – sako dr. J. Rožėnė.
Trečias, bet labai svarbus žingsnis – domėjimasis pačiomis aukštojo mokslo institucijomis, jų reitingais, studijų programomis ir jų naujovėmis: kasmet atsiranda ne viena nauja studijų programa, sukurta atsižvelgus į rinkos tendencijas. Specialistė taip pat rekomenduoja pasidomėti finansinės paramos galimybėmis, pavyzdžiui, Valstybinio studijų fondo teikiama parama ir verslo stipendijomis prioritetinių studijų programų studentams.
„Pro akis nepraleiskite ir tarptautinių galimybių, kuriomis galėsite pasinaudoti studijų metu, pavyzdžiui, Erasmus+ mainų programa. Be to, stojantieji į „Vilnius Tech“ gali rinktis ne tik įprastą bakalauro ar magistro diplomą, bet ir jungtines bei dvigubo diplomo studijas, kurios leidžia studijuoti Lietuvoje, bet dalį laiko praleisti kitoje šalyje ir, baigiant studijas, gauti dviejų aukštųjų mokyklų diplomus.
Šiuo metu yra net penkios tokios programos: Ekonomikos inžinerija, Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika, Kūrybinės industrijos ir Pramogų prodiusavimas, o nuo rugsėjo bus galima rinktis Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą, vykdomą kartu su Goldsmiths universitetu Londone“, – dalijasi specialistė, kuri taip pat ragina nebijoti rinktis studijų anglų kalba, nes tai gali atverti platesnes karjeros galimybes.
Paieška archyve
