Ruduo diktuoja pokyčius ne tik vairuotojų vairavimo įpročiams, bet ir automobilių priežiūrai. Ekspertai primena, jog jau pats metas automobilį paruošti rudens darganoms, kurioms užklupus neretai susiduriame su iššūkiais. Vieni dažniausių – ne tik darganoje ir tamsoje laiku pamatyti kliūtis, bet ir išvengti akinimo. Ekspertai dalijasi praktiniais patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti automobilį, kad neakintume kitų, ir kaip teisingai elgtis, kai patys esame apakinti?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Akinimas – opi problema
Statistika rodo, kad nepaisant to, jog eismo intensyvumas naktį yra kelis kartus mažesnis nei dieną – net 60 proc. visų nelaimių keliuose įvyksta tamsiuoju paros metu, kai matomumas blogas. Tad nenuostabu, jog būtent rudenį, kai diena tampa trumpa, aktualiausiais automobilių apšvietimo klausimai.
„Važiuojant tamsiuoju paros metu nepakanka vien gerų vairavimo įgūdžių ir maksimalaus susikaupimo – ypatingai svarbu ir tinkamas automobilio apšvietimas. Jei automobilio žibintai netinkamai sureguliuoti arba juose sumontuoti netinkami šviesos šaltiniai, pats vairuotojas mato kur kas mažiau, nei reikia saugiai kelionei, ir akina priešpriešiais važiuojančius. Netinkamai naudojami automobilių žibintai apakintam vairuotojui paprastai sukelia trumpalaikį aklumą – tai ypač pavojinga. 90 km/val. greičiu judantis automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus, o prasilenkus su akinimo šaltiniu, akims prisitaikyti prie tamsos prireikia dar sekundės-dviejų – tad dalis kelyje atsiradusių kliūčių tokiu atveju yra nepastebimos“, akcentuoja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas.
Išeitis – apšvietimo kontroliavimas
Pasak „Philips“ apšvietimo sprendimus Lietuvai pristatančios Wiolettos Pasionek, vairuotojai akinami ne tik dėl ilgųjų šviesų naudojimo, bet ir dėl neteisingo žibintų sureguliavimo, montavimo, netinkamų lempučių naudojimo arba dėl to, jog žibintai neskirti eismui dešine kelio puse – pernelyg intensyvus, netinkamai sureguliuotas ir kitiems eismo dalyviams trukdantis šviesos srautas kelia tokį patį pavojų, kaip ir blankūs žibintai.
„Žibintų reguliavimas yra būtinas, norint tūrėti tolygų šviesos spindulį ir gerai matyti apšviestą kelią – kiekvieną kartą lankydamiesi autoservise galite pasitikrinti, ar gerai sureguliuoti jūsų automobilio žibintai bei koks jų šviesos pralaidumas. Taip pat visada rekomenduojame naudoti gamintojo sertifikuotas ir numatytas lemputes – nereikėtų daryti dažnos klaidos ir pirkti ryškiau šviečiančių lempučių nei numatė automobilio gamintojas. Reikia nepamiršti ir to, kad perdegus vienai lemputei, ją patariama iš karto pakeisti kita – tokiu atveju turėsite vienodą ir tolygų šviesos srautą“, – į ką svarbiausia atkreipti dėmesį pasakoja „Philips“ atstovė.
Pasak „Philips“ ekspertės, norint neakinti kitų vairuotojų reikia įvertinti ir žibintų švarą – dėl druskų, kuriomis barstomi keliai, dulkų ir purvo transporto priemonės žibintai apsineša, todėl blogėja skleidžiamos šviesos stiprumas, tampa sunku reguliuoti automobilio žibintų skleidžiamos šviesos kryptį: „Vairuotojai turėtų užtikrinti, kad tinkamai veiktų žibintų apiplovimo sistema, taip pat prireikus pasirūpinti skilusių ar pageltusių stiklų keitimu arba žibintų poliravimu. Pažeisti ar nešvarumais padengti žibintai ne tik neužtikrins tinkamo kelio apšvietimo sutemus, tačiau ir gali laužti spindulį, tokiu būdu apakinant kitus vairuotojus. Tinkamai šviesti turėtų ne tik priekiniai, bet ir galiniai automobilio žibintai“.
W. Pasionek primena, kad jei sumažėjo žibintų šviesos intensyvumas, reikia prisiminti, kada paskutinį kartą lemputės buvo keistos bei akcentuoja, kad naujausios kartos lemputėse gamintojai ypatingą dėmesį skiria šviesos ryškumui, kuris neakina vairuotojų: „Paprastai standartinių kaitrinių lempučių vidutinis eksploatavimo laikas – 500 val., halogeninių – 1 500, ksenoninių – 3 000, LED – daugiau kaip 10 000 valandų. Lyginant su halogeninėmis, ryškiau dega ir stipresnę šviesą skleidžia ksenoninės lemputės. Tačiau tuo pačiu šiandien rinkoje jau galima įsigyti ir halogeninių lempučių, skleidžiančių šviesą iki 70 metrų į priekį. Jau nekalbant apie toliausiai pažengusius LED sprendimus, sukuriančius ryškiai baltą 5800 K apšvietimą, artimą dienos šviesai, neakinant kitų vairuotojų“.
Gyvybes gelbsti vairavimo kultūra
Visgi vien teisingai prižiūrėti automobilių žibintų nepakanka – svarbu įvertinti ir pakeisti vairavimo įpročius: „Kiekvienas vairuotojas yra bent kartą buvęs apakintas, įprasta praktika Lietuvoje tokiu atveju – įjungti ilgąsias šviesas tol, kol priešinga kryptimi atvažiuojantis neišjungia savųjų, kelios sekundės aklumo – garantuotos. Tyčinis ilgųjų šviesų ar rūko žibintų jungimas iš principo yra neteisingas – toks veiksmas užtraukia dar ir administracinę atsakomybę“, – perspėja Tomas Mareckas.
Kaip iš tiesų tokiu atveju reikėtų elgtis? Vadovaujantis KET, jeigu vairuotoją apakina, jis turi perjungti šviesas į avarinę signalizaciją. Akinti kito vairuotojo atsilyginant negalima, nes tokiu būdu, kai apakintasis nieko nemato ir apakina dar vieną eismo dalyvį, avarinės situacijos šansai stipriai išauga. Tokioje situacijoje taip pat reikia pradėti lėtinti greiti, o esant poreikiui – ir visai sustoti.
Įstatymo reikalavimai nurodo, kad esant 150 metrų nuo kito priekyje esančio vairuotojo, būtina perjungti šviesas į trumpąsias, tą patį padaryti ir tuo atveju, jeigu jus lenkia. Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai prisivejate ką nors kelyje toje pačioje juostoje – nuo 150 atstumo taip pat reikia išjungti šviesas, kad neakintumėte vairuotojo per veidrodėlius. 150 metrų pamatuoti padeda pakelės stulpeliai su atšvaitais, kurie yra sustatyti kas 50 metrų, tad galima įsivaizduoti, kad tai 3 stulpelių atstumas. Visgi, ekspertų teigimu, geriausia profilaktiškai perjungti šviesas iškart, vos tik kelyje pamatoma kita mašina.
Pasak ekspertų, susidūrus su akinimu, jo poveikį sumažinti galima nukreipiant žvilgsnį į dešinę kelio pusę ir sekant, pavyzdžiui, kelkraštį žyminčią ištisinę liniją. Praktikoje dažnai padeda ir greita reakcija, kai užmerkiame vieną akį – kai šviesos perjungiamos, vairuotojas dar kurį laiką yra jos paveiktas ir nieko nemato, o užmerkus vieną akį išsaugomas regėjimas bent su ja, todėl išsijungus ilgoms šviesoms galima su viena akimi iškart matyti kelią, o netrukus galės funkcionuoti ir kita.
Paieška archyve
