Jau šį sekmadienį, kovo 29 dieną, Lietuvoje vėl bus persuktos laikrodžių rodyklės – naktį jos pasislinks viena valanda į priekį, įvedant vasaros laiką. Toks laiko keitimas tradiciškai siejamas su efektyvesniu dienos šviesos išnaudojimu ir mažesniu elektros energijos vartojimu, tačiau šiandien vis dažniau abejojama, ar tai iš tiesų dar turi apčiuopiamos naudos.
Asociatyvi „Piabay“ nuotr.
Pasak nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ produktų skyriaus vadovės Eglės Afanasjevos, anksčiau ši praktika galėjo padėti sutaupyti, tačiau šiuolaikinėje energetikos sistemoje jos poveikis elektros sąnaudoms yra gerokai mažesnis.
„Laiko persukimas buvo sukurtas siekiant geriau išnaudoti natūralią dienos šviesą ir sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi – energiją taupantys šviestuvai ir kitos technologijos smarkiai sumažino apšvietimo dalį bendrame elektros suvartojime. Todėl pats laiko persukimas realios įtakos elektros sąskaitoms dažniausiai nebeturi“, – sako E. Afanasjeva.
Pasak jos, šiuo metu daug daugiau elektros energijos suvartojama ne apšvietimui, o buities prietaisams, šildymo ar vėsinimo sistemoms. Būtent šie veiksniai labiausiai lemia gyventojų elektros sąskaitas.
Be to, pasikeitus laikui keičiasi ir dviejų laiko zonų elektros tarifų taikymo intervalai. Žiemą brangesnis dienos tarifas paprastai pradeda galioti anksčiau ryte nei vasarą, todėl kai kuriems vartotojams, kurie aktyviai naudoja elektros energiją ankstyvomis ryto valandomis, bendros išlaidos gali net šiek tiek padidėti.
„Praktikoje matome, kad laiko persukimas pats savaime neskatina reikšmingai mažesnio elektros vartojimo. Daug didesnį efektą galima pasiekti efektyviau valdant namų energijos vartojimą ir prisitaikant prie sezono“, – pažymi „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Praktiniai patarimai pavasariui
Anot E. Afanasjevos, pavasaris – tinkamas metas iš naujo įvertinti kasdienius energijos vartojimo įpročius ir ieškoti paprastų būdų sumažinti elektros sąnaudas.
„Pirmas ir dažnai pamirštamas žingsnis – pasitikrinti, kokį elektros planą turite ir kiek šiuo metu mokate už elektrą. Gyventojai neretai metų metus naudojasi vieno tiekėjo paslaugomis, nors rinkoje yra palankesnių pasiūlymų. Peržiūrėjus savo sutartį ir palyginus skirtingų tiekėjų planus bei kainas, galima gana greitai sumažinti išlaidas be jokių papildomų investicijų“, – sako ji.
„Šių metų sausio–vasario mėnesiais gyventojai pajuto, kaip užsitęsę šalčiai gali paveikti elektros sąskaitas. Didžiausią jų augimą stebėjo tie, kurių sutartys yra susietos su biržos kaina – tokiais laikotarpiais elektros kaina svyruoja labiausiai, todėl ir galutinės sąskaitos gali reikšmingai išaugti“, – sako ekspertė.
Pasak ekspertės, pirmas žingsnis siekiant sutaupyti – įsivertinti, ar gyvenimo būdas leidžia efektyviai prisitaikyti prie kintančių elektros kainų. „Biržos kainai jautrūs planai gali būti naudingi tiems, kurie gali lanksčiai valdyti savo vartojimą ir didesnę dalį elektros naudoti pigesnėmis valandomis. Tačiau jei tokios galimybės nėra, verta apsvarstyti ir fiksuotos kainos planus“, – teigia E. Afanasjeva.
Ji pažymi, kad fiksuotos kainos planai suteikia daugiau stabilumo. „Tokiu atveju gyventojams nereikia derinti savo įpročių prie kainos svyravimų – sąskaitos tampa lengviau prognozuojamos. Be to, skirtingų tiekėjų pasiūlymus šiandien galima greitai palyginti, todėl pasitikrinti, ar nepermokate už elektrą, yra paprasta ir gali duoti apčiuopiamos naudos“, – sako ji.
Pasak ekspertės, peržiūrėjus sutartį ir užsitikrinus geriausias įmanomas sąlygas, jau galima imtis ir kitų, vartojimą mažinančių, priemonių. „Šylant orams gyventojai gali palaipsniui mažinti elektrinio šildymo naudojimą dienos metu – dažnai patalpas pakankamai sušildo natūrali saulės šviesa. Tai vienas paprasčiausių būdų iš karto sumažinti elektros suvartojimą“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Pavasarį verta dažniau išnaudoti ir natūralias alternatyvas buityje. „Vis dažniau skalbinius galima džiovinti ne elektrinėje džiovyklėje, o balkone ar lauke. Tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir yra draugiškesnis sprendimas aplinkai“, – pažymi E. Afanasjeva.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad po laiko persukimo ilgėjant šviesiam paros metui keičiasi ir kasdieniai įpročiai. „Ilgesni šviesūs vakarai leidžia vėliau naudoti dirbtinį apšvietimą, todėl verta sąmoningai išnaudoti natūralią šviesą namuose“, – teigia ji.
Ekspertės teigimu, pavasaris yra palankus metas ir lauko darbams planuoti efektyviau. „Jei naudojami sodo ar kiemo elektros įrankiai, juos verta įjungti dienos metu, kai natūralios šviesos yra daugiausia. Tai leidžia ne tik patogiau dirbti, bet ir racionaliau naudoti energiją“, – sako E. Afanasjeva.
Diskusijos dėl laikrodžių sukiojimo atsisakymo Europoje vyksta jau ne vienerius metus, tačiau kol kas visos Europos Sąjungos šalys ir toliau laikosi įprastos tvarkos – laikrodžiai persukami du kartus per metus: paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį.
Paieška archyve
