Siekiant stiprinti Lietuvos inovacijų pajėgumus, šalies konkurencingumą ir ilgalaikį aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimą, būtina spartinti technologijų verslų plėtrą, išnaudojant dirbtinio intelekto (DI) teikiamas galimybes. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
Tai parodė „Implement Consulting Group“ atliktas ekonomikos tyrimas, atliktas bendradarbiaujant „Google“ ir Lietuvos startuolių asociacijai „Unicorns Lithuania“.
Šiandien Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 1 000 startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių – inovatyvių skaitmeninių verslų, kuriuose dirba beveik 19 000 talentų. 2024 m. minimas sektorius sumokėjo 473 mln. mokesčių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje inovatyvių verslų yra daugiau nei vidutiniškai Europoje, tačiau atsiliekame nuo Šiaurės šalių, Estijos. Maža to, šie verslai Lietuvoje neauga taip greitai, kaip kitur.
Tyrimas parodė, kad nuo 2017 m. darbo vietų skaičiaus augimas šiame sektoriuje sudarė 22 % visų naujų darbo vietų privačiajame sektoriuje, o sėkmingų skaitmeninių verslų darbuotojai 40 % viršija nacionalinį darbo našumo vidurkį. DI priemonių ir įrankių taikymas, adaptavimas ir kūrimas gali padėti inovatyviems skaitmeniniams verslams greičiau augti ir paskatinti inovacijas tokiose srityse kaip sveikatos technologijos, biotechnologijos, IT, gynybos technologijos ir žalioji ekonomika. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
„Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje dirbtinio intelekto potencialas – milžiniškas. Ir mes kalbame ne tik apie perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, bet ir apie tūkstančius naujų darbo vietų bei reikšmingas investicijas, kurios neabejotinai prisidės prie šalies ekonominio augimo. Tam, kad įsitvirtintume dirbtinio intelekto srityje, sieksime užtikrinti glaudų verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios bendradarbiavimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Nors inovatyvių skaitmeninių įmonių vertė nuo 2019 m. išaugo 6,8 karto, vienam gyventojui tenkančių rizikos kapitalo investicijų dydis išlieka 80 % mažesnis nei Estijoje ir Šiaurės šalyse. „Dealroom“ duomenimis, šiandien Lietuvos startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių vertė siekia 16 mlrd. eurų – vien pernai bendra jos vertė padidėjo 2 mlrd. Eur. Lietuvos startuolių vertės augimas per pastaruosius penkerius metus buvo sparčiausias Vidurio ir Rytų Europos regione. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė 128 mln. Eur investicijų.
„Lietuva turi stiprėjančią startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių ekosistemą, tačiau siekiant proveržio būtina išnaudoti DI potencialą. Sprendimų priėmėjai turi teikti pirmenybę prieigai prie pažangiausių DI priemonių, reguliavimo naštos mažinimui ir DI aktualių įgūdžių pritraukimui bei jų kūrimui darbo rinkoje. Tokiu būdu, Lietuva gali tapti lyderiaujančia inovacijų kūrėja ir užsitikrinti tvarų bei ilgalaikį ekonomikos augimą“, – teigia „Implement Consulting Group“ partneris Martin H. Thelle.
Europa ir Lietuva nepritraukia ir pakankamai proveržiui rizikos kapitalo investicijų į DI. 2024 m. pasaulinės generatyviojo DI rizikos kapitalo investicijos siekė apie 44 mlrd. EUR, tačiau Europa pritraukė tik 3,8 mlrd. EUR (9 %). Lietuva gavo vos 0,2% šios sumos. Didžioji dalis Europos rizikos kapitalo investicijų sutelkta vos keliose šalyse: Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Jei investicijos neaugs, Europa rizikuoja atsilikti generatyviojo DI srityje ir prarasti galimybę išnaudoti visą DI potencialą.
„DI gali reikšmingai sustiprinti vietinę ekonomiką, jeigu bus diegiamas pakankamai plačiai. Matome, kad skaitmenines technologijas puikiai įvaldę gyventojai ir startuoliai jau rodo kelią. DI daro didelę įtaką verslo konkurencingumui, tad manome, kad būtų naudinga, jei šią technologiją pritaikytų dar daugiau įmonių. Mes bendradarbiaujame su vietos įmonėmis, siekdami padėti joms išnaudoti technologijų galimybes ir kartu užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje: remiame ir palaikome DI įgūdžių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas“, – sako Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, Lietuvos DI industrijos žemėlapis pildosi pamažu – gerais pavyzdžiais galima laikyti įmones „Oxipit“, „Spike“, „Cast AI“, „CTO2B“, „Whatagraph“ ar „Turing College“, „Ana“. DI produktais savo paslaugų krepšeliais pildo ir technologijų lyderiai – sausį „Nord Security“ įkūrėjai startavo su DI startuoliu „nexos.ai“, skirtu efektyviau taikyti, valdyti ir optimizuoti įmonių naudojamus DI modelius ir sprendimus, vasarį „Hostinger“ pristatė naują DI įrankį „Hostinger Horizons“, kuris suteikia visas galimybes vartotojams kurti, valdyti ir paskelbti interneto programėles.
„Lietuva gali pasinaudoti unikalia galimybe tapti geriausiai DI potencialą išnaudojančia šalimi Europoje. Tačiau tam būtini aiškūs sprendimai – turime sukurti patraukliausią DI reglamentavimo aplinką, investuoti į mokymus ir talentų ugdymą, užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir aktyviai skatinti kapitalo investicijas DI ekosistemos augimui. Jei veiksime greitai ir strategiškai, galime pakartoti fintech sėkmės istoriją ir įtvirtinti Lietuvą kaip geriausią jurisdikciją DI verslams kurtis ir augti, tuo pačiu sukuriant reikšmingą produktyvumo ir ekonominio augimo efektą“, – sako G. Verbickaitė.
Paieška archyve
