Lietuvos elektroninių ryšių sektorius toliau auga, o rinkoje vis aiškiau matyti didėjantis duomenų vartojimo ir tarpusavyje sujungtų įrenginių poveikis. Augant tinklų apkrovoms ir skaitmeninių paslaugų poreikiui, vis didesnę reikšmę įgauna tinklų pajėgumų, kokybės, atsparumo ir tolesnių investicijų užtikrinimas, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
RRT duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos siekė 236,53 mln. eurų ir buvo 7,53 proc. didesnės negu prieš metus (219,96 mln. eurų). Didžiausią sektoriaus pajamų dalį (153,79 mln. eurų arba 65,02 proc. visų sektoriaus pajamų) sudarė duomenų perdavimo paslaugos.
„Duomenys rodo, kad elektroninių ryšių sektoriuje didžiausią vertę vis labiau kuria duomenų perdavimo infrastruktūra ir jos pagrindu veikiančios skaitmeninės paslaugos. Elektroninių ryšių tinklai tampa vis svarbesne infrastruktūra ne tik gyventojų komunikacijai, bet ir verslo, viešojo sektoriaus, transporto, energetikos bei kitų skaitmenizuojamų sektorių veiklai”, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Mobiliojo interneto vartojimas toliau sparčiai auga
2026 m. pirmąjį ketvirtį bendras išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis mobiliojo ryšio tinklais siekė 592,27 petabaitus (PB) – 25,59 proc. daugiau nei prieš metus. Vienas paslaugų gavėjas per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 49,21 gigabaitą (GB) duomenų – 19,79 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Lyginamuoju laikotarpiu vienam mobiliojo ryšio paslaugų gavėjui tenkantis vidutinis kalbėjimo minučių skaičius sumažėjo iki 202,22, arba 4,26 proc. – tai rodo, kad tradicinį kalbinį ryšį vis sparčiau keičia duomenų perdavimo pagrindu veikiančios skaitmeninės komunikacijos paslaugos.
Populiarėja 5G technologija ir tarp įrenginių vykstantis ryšys
Šių metų pirmąjį ketvirtį SIM kortelių, naudojančių 5G ir spartesnį duomenų perdavimą užtikrinančias technologijas, skaičius siekė 1,107 mln. – 75,15 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vienas 5G paslaugų gavėjas per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 57,86 GB duomenų – 6,81 proc. daugiau nei prieš metus.
RRT vertinimu, šie rodikliai rodo, kad 5G technologijos Lietuvoje tampa vis plačiau naudojama kasdienio ryšio infrastruktūros dalimi, o augantis duomenų vartojimas didina poreikį užtikrinti pakankamus tinklų pajėgumus ir tolesnes investicijas į infrastruktūrą.
Ryškūs pokyčiai matomi ir tarp įrenginių vykstančio ryšio (angl. machine-to-machine, M2M) segmente. 2026 m. pirmąjį ketvirtį šioms paslaugoms naudojamų SIM kortelių skaičius siekė per 2,271 mln. ir per metus padidėjo 21,2 proc. Tarp įrenginių i naudojamų SIM kortelių skaičius sudarė beveik 1,886 mln. ir per metus išaugo 24,15 proc. Įrenginių pavyzdžiai: skaitikliai, automobiliai ar jutikliai.
Toliau sparčiai augo ir tik duomenų perdavimui skirtų SIM kortelių naudojimas. Viena tokia SIM kortelė per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 132,5 GB duomenų. Tai rodo, kad mobilusis ryšys vis dažniau naudojamas kaip pagrindinė interneto prieigos infrastruktūra tiek namų ūkiuose, tiek verslo sprendimuose.
RRT ekspertų teigimu, ši tendencija rodo, kad elektroninių ryšių infrastruktūra vis plačiau naudojama ne tik žmonių komunikacijai, bet ir įvairių sistemų bei įrenginių tarpusavio sąveikai. Sparčiausiai tokių sprendimų poreikis didėja transporto, logistikos, energetikos, apskaitos ir išmaniosios infrastruktūros srityse.
Auga poreikis naudotis didelės spartos paslaugomis
Fiksuotojo interneto segmente taip pat išlieka didelės spartos paslaugų augimas.
2026 m. pirmąjį ketvirtį vartotojų, kuriems užtikrinama 1 Gb/s ir didesnė interneto sparta, skaičius siekė 53,80 tūkst. ir per metus padidėjo 55,18 proc. Tiek namų ūkių, tiek verslo poreikis naudotis didelės spartos ir stabilaus ryšio paslaugomis nuosekliai didėja.
„Didėjant tinklų apkrovoms ir perduodamų duomenų kiekiams, vis svarbesniais tampa ne tik tinklų aprėpties, bet ir realios paslaugų kokybės, tinklų talpos bei atsparumo klausimai. Tolesnė elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra ir investicijos išlieka viena svarbiausių sąlygų siekiant užtikrinti augančius vartotojų ir skaitmeninės ekonomikos poreikius”, – pažymi R. Šovienė.
Paieška archyve
