Sausio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 32 proc. didesnė nei pernai gruodį ir siekė 117,41 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – taip pat 32 proc. iki 117,16 Eur/MWh, Estijoje – 42 proc. iki 126,48 Eur/MWh.
Valandinės elektros kainos sausį Baltijos šalyse svyravo nuo -2,02 Eur/MWh iki 1 896,00 Eur/MWh.
„Kainos augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo oro temperatūra regione, kuri buvo žemesnė už normą ir lėmė elektros energijos suvartojimo padidėjimą 8 proc., palyginti su gruodžiu, bei 12 proc., palyginti su praėjusių metų sausiu. Be to, energijos srautai į Baltijos šalis iš Švedijos SE4 prekybos zonos padidėjo tik 1 proc., o srautai iš Suomijos sumažėjo 28 proc., lyginant su gruodžio mėnesio duomenimis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Pasak jo, nors sausį elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių kiekiai Baltijos šalyse buvo didesni nei gruodį, o gamybos apimtys vėjo jėgainėse išaugo 36 proc., tai nepranoko minėtų veiksnių įtakos ir neužtikrino kainų sumažėjimo Baltijos šalyse.
Be to, kainos didėjimui įtakos turėjo ir antroje mėnesio pusėje dėl techninių problemų neplanuotai atjungta Suomijos ir Estijos tarpvalstybinė jungtis „EstLink 2“. Planuojama, kad ji pradės veikti šių metų vasario pabaigoje.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, sausį šiek tiek mažėjo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 2 2,195 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina sausį mažėjo 7 proc. ir vidutiniškai siekė 67,64 Eur/MWh.
Anot M. Gigos, nuosaikų kainos kritimą „Nord Pool“ regione sausį daugiausia lėmė 38 proc. išaugusi vėjo jėgainių energijos generacija Šiaurės šalyse, palyginti su gruodžiu. Be to, Šiaurės šalių hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis apie 30 proc. viršijo prieš mėnesį pagamintą kiekį.
Kainai labiau mažėti neleido šalti orai, kurie mėnesio pradžioje kai kuriose Skandinavijos dalyse siekė net iki –40 °C. Tai turėjo įtakos elektros energijos suvartojimo padidėjimui Šiaurės šalyse 7 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu. Be to, palyginti su gruodžio duomenimis, atominių elektrinių gamyba Šiaurės šalyse sumažėjo 4 proc.
Lietuvoje augo ir vartojimas, ir gamyba
Sausio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos bendros vartojimo apimtys siekė 2 800 GWh. Lyginant su gruodžio mėnesiu, jos padidėjo 8 proc. ir buvo 12 proc. didesnės nei 2023 m. sausį. Lietuvoje ir Estijoje elektros vartojimas išaugo 12 proc., palyginti su ankstesnių metų sausiu, ir atitinkamai siekė 1 220 GWh bei 907 GWh. Latvijoje vartojimas augo 11 proc. iki 673 GWh.
Augimo tendencija pastebėta ir Baltijos šalių elektros energijos gamybos srityje. Sausį bendros gamybos apimtys visose trijose šalyse padidėjo 25 proc., palyginti su gruodžiu, arba 10 proc., palyginti su 2023 m. sausiu, ir pasiekė 2 044 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamybos kiekis buvo 16 proc. didesnis nei ankstesnį mėnesį ir sudarė 700 GWh. Latvijoje didėjo 41 proc. iki 811 GWh, Estijoje – 18 proc. iki 532 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 73 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 57 proc., Latvijoje – 121 proc., Estijoje – 59 proc.
Paieška archyve
