Gegužę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 82,33 Eur/MWh ir buvo 21,7 proc. aukštesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet mėnesio vidurkis buvo 67,64 Eur/MWh. Pasak „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovo Manto Kavaliausko, birželį kainų mažėjimui prielaidų kol kas nedaug – rinką toliau veikia riboti tarpvalstybiniai elektros perdavimo pajėgumai, žaliavų kainos, geopolitinis neapibrėžtumas ir prognozuojami šiltesni bei sausesni orai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Kainas augino riboti pralaidumai
Gegužę elektros kainas augino planiniai tarpvalstybinių elektros jungčių remonto darbai. Prie kainų kilimo taip pat prisidėjo sausi orai ir dėl to sumažėjusi hidroelektrinių gamyba, mažesnė vėjo elektrinių generacija bei išlikęs aukštas elektros energijos vartojimo lygis.
„Elektros kaina Lietuvoje priklauso ne tik nuo vietinės gamybos ir vartojimo, bet ir nuo platesnės situacijos regione, jungčių pralaidumo. Šiaurės šalyse mažėjant hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos pajėgumams, o paklausai išliekant didelei, didmeninės kainos kyla ir Baltijos šalyse. Būtent tokią situaciją turėjome gegužę“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas.
Šių metų gegužės vidutinė kaina buvo aukštesnė nei 2024 m. gegužę, kai ji siekė 75,85 Eur/MWh, ir 2023 m. gegužę, kai sudarė 78,02 Eur/MWh. Tai rodo, kad vasaros pradžią elektros rinka pasitinka jau esant gana aukštam kainų lygiui.
Birželis dažnai būna brangesnis nei gegužė
Pastarųjų metų elektros kainų palyginimas rodo, kad birželį elektros kaina neretai būna aukštesnė nei gegužę. 2024 m. gegužę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 75,85 Eur/MWh, o birželį pakilo iki 91,64 Eur/MWh. Panaši tendencija fiksuota ir 2023 m. – gegužę kaina sudarė 78,02 Eur/MWh, o birželį augo iki 98,69 Eur/MWh.
2025 m. buvo išimtis: gegužę vidutinė elektros kaina siekė 67,64 Eur/MWh, o birželį sumažėjo iki 43,01 Eur/MWh. Vis dėlto, pasak M. Kavaliausko, šiemet daugiau veiksnių rodo ne kainų kritimo, o jų augimo arba aukštesnio lygio išsilaikymo kryptį.
„Birželis elektros rinkoje dažnai būna jautrus orų ir gamybos svyravimams. Jei mėnuo šiltas ir sausas, gali augti elektros vartojimas vėsinimui, o mažesnis kritulių kiekis Šiaurės regione gali riboti hidroelektrinių gamybą. Todėl šiemet labiau tikėtinas ne ryškus kainų kritimas, o aukštesnio kainų lygio išsilaikymas ar net augimas“, – teigia M. Kavaliauskas.
Šiltesni ir sausesni orai gali didinti vartojimą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikėje prognozėje nurodoma, kad birželio pirmoje pusėje oro temperatūra Lietuvoje gali būti iki 0,5 °C aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis – iki 15 proc. mažesnis nei įprastai.
„Šiltesni orai gali paskatinti gyventojus ir verslus aktyviau naudoti kondicionierius, todėl elektros vartojimas tokiomis dienomis gerokai išauga. Saulėtos dienos didina saulės elektrinių gamybą ir tam tikromis valandomis gali mažinti kainas, tačiau jei tuo pat metu išlieka maža vėjo gamyba ar riboti hidroelektrinių pajėgumai regione, bendras poveikis kainoms gali būti priešingas“, – tikina „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas.
Rinką veiks ir žaliavų kainos bei geopolitika
Elektros kainoms birželį įtakos gali turėti ir dujų bei naftos kainų lygis. Kai šios žaliavos išlieka brangios, didėja ir elektros gamybos sąnaudos jas naudojančiose elektrinėse. Tai ypač svarbu tais laikotarpiais, kai rinkoje nepakanka pigesnės elektros iš saulės, vėjo ar hidroelektrinių.
Papildomą neapibrėžtumą kelia ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Energetikos rinkos jautriai reaguoja į galimus tiekimo sutrikimus, žaliavų kainų svyravimus ir geopolitines rizikas, todėl jų poveikis gali persiduoti ir Europos elektros rinkoms.
„Šiuo metu kainų mažėjimui prielaidų yra mažiau nei augimui. Birželį vartotojams, kurių planai susieti su birža, verta atidžiau stebėti kainų svyravimus ir planuoti elektros vartojimą pagal palankesnes valandas. Tuo metu fiksuotą kainą pasirinkusiems vartotojams didmeninės rinkos pokyčiai tiesioginės įtakos sąskaitoms neturi“, – pažymi M. Kavaliauskas.
Paieška archyve
