2023 m. vasario mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 114,70 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 11 proc. didesnė kaina (2023 m. sausio mėnesį kainos vidurkis buvo 103,06 Eur/MWh). Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis.
Elektros kainos pokytį lėmė:
- mažesnis elektros energijos vartojimas ir šilti vasario mėnesio orai;
- gamtinių dujų kainos mažėjimas;
- atsinaujinančių energijos išteklių gamybos mažėjimas.
Latvijoje vasarį elektros kaina siekė 113,77 Eur/MWh, Estijoje 113,12 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 91,75 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota vasario 7 d. ir siekė 172,55 Eur/MWh, mažiausia ‒ 70,74 Eur/MWh vasario 25 d.
Palyginus su 2022 m. metų vasario mėnesiu, ataskaitinį mėnesį elektros energijos kaina buvo didesnė 8,68 proc. 2022 m. vasario mėnesį elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 104,74 Eur/MWh. Lyginant su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukšta ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo daugiau nei 2 kartus mažesnė nei ataskaitinį mėnesį (elektros energijos kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu ‒ 44,68 Eur/MWh).
Gamyba ir vartojimas
Vasarį vidutinė nacionalinė elektros generacija mažėjo. Palyginus su sausio mėnesio duomenimis, nacionalinė gamyba vidutiniškai sumažėjo 14,37 proc. ‒ vasarį pagaminta 380,60 GWh, o sausį nacionalinė generacija vidutiniškai siekė 444,49 GWh. Elektros energijos suvartojimas 2023 m. vasarį mėn. siekė 968,91 GWh, 2023 sausį elektros suvartojimas siekė 1087,78GWh, t. y. vasarį suvartojimas mažėjo 10,93 proc. Vasario mėnesį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,3° anomalija).
Vasario mėnesį vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis mažėjo 13 proc. ‒ vasarį sugeneruota 182,68 GWh, sausį ‒ 208,94 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 33 proc. (vasarį sugeneruota 45,45 GWh, sausį ‒ 67,82 GWh). Saulės elektrinių gamyba didėjo daugiau nei 3 kartus ‒ vasarį saulės elektrinės sugeneravo 14,14 GWh, sausį ‒ 4,59 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 16 proc. ir siekė 95,65 GWh (sausį ‒ 113,73 GWh).
Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos 08—09 val. kainos (150,27 Eur/MWh) ir mažiausios vidutinės paros valandos 02‒03 val. (CET laiku) kainos (62,44 Eur/MWh) yra 2,41 kartai. Tokia tendencija suponuoja, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, keisdami savo vartojimo įpročius ‒ perkeldami savo vartojimą į kitus laikotarpius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos planus.
Pažymėtina, jog 2022 m. gruodį Taryba su perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“ AB suderino piko valandas ir šiomis valandomis prognozuojamą bendro suvartojimo elektros energijos kiekius, įgyvendinant Tarybos reglamentą (ES) dėl skubios intervencijos. Vadovaujantis suderintu dokumentu, nustatytos piko valandos 2022 m. vasarį ‒ 09–10; 10–11; 11–12 ir 18–19 (Lietuvos laiku). 2022 m. vasario mėnesį šiomis valandomis formavosi: 09–10 valandą ‒ 150,27 EUR/MWh; 10–11 valandą ‒ 139,79 EUR/MWh; 11–12 ‒ 129,19 EUR/MWh ir 18–19 valandą ‒ 149,32 EUR/MWh. Bendras elektros energijos suvartojimas siekė atitinkamai 1654,62, 1663,07, 1652,911 ir 1633,28 MWh.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Importas iš Švedijos vasario mėnesį siekė 393,12 GWh (1,12 proc. mažiau nei 2023 m. sausį). Lietuva į Švediją eksportavo 0,177 GWh (97,26 proc. mažiau nei 2023 m. sausį). 2023 m. sausį Lietuva iš Švedijos importavo 397,57 GWh, eksportavo — 4,27 GWh.
Importas iš Latvijos vasario mėnesį siekė 458,27 GWh (20,92 proc. mažiau nei 2023 m. sausį). Lietuva į Latviją eksportavo 2,28 GWh (2,5 karto daugiau nei 2023 m. sausio mėnesį). 2023 m. sausį Lietuva iš Latvijos importavo 579,49 GWh, eksportavo — 0,9 GWh.
Importas iš Lenkijos vasario mėnesį siekė 14,35 GWh (26,32 proc. daugiau nei 2023 m. sausį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 183,85 GWh (18,43 proc. mažiau nei 2023 m. sausį mėnesį). 2023 m. sausį Lietuva iš Lenkijos importavo 11,36 GWh, eksportavo — 225,98 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai pateikiamos.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. vasario mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 58,30 Eur/MWh, palyginus su 2023 m. sausio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 13,72 proc. (sausio mėn. kaina siekė 67,57 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2023 m. vasario mėn. pabaigoje siekė 96,33 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 91,98 Eur/tCO2e (sausį vidutinė ATL kaina siekė 79,96 Eur/tCO2e).
Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q3-23 ir ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. III ketv. ir 2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
2023 m. vasario mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q3-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. III ketv., siekė 117,61 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. IV ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q4-23) siekė 148,19 Eur/MWh.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
Paieška archyve
