Liepą elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje ir Latvijoje užfiksuotas jų smukimas, o Estijoje – reikšmingas augimas. Elektros energija pastebimai brango ir daugelyje kitų Europos valstybių.
Per mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje susitraukė 5 proc. iki 36,27 EUR/MWh. Tuo metu Estijoje buvo užfiksuotas palyginti didelis, 12 proc. siekęs, kainos augimas – ji padidėjo iki 34,33 EUR/MWh.
„Nors elektros energija Latvijoje ir Lietuvoje atpigo, dar žemiau kristi kainai neleido neplanuotos „NordBalt“ jungties prastovos liepos mėnesio pradžioje bei pabaigoje. Be to, kainų kritimą ribojo ir bendrosios tendencijos kitose „Nord Pool“ biržos prekybos teritorijose – jose daugiausia buvo fiksuojamas kainų augimas“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Pasak jo, liepą elektros energijos kainos didėjo ir Skandinavijos šalyse, ir kitur Europoje. Pavyzdžiui, Vengrijoje elektra pabrango net 21 proc. iki 52,91 EUR/MWh. „South Pool“ biržos prekybos regione kaina augo 16 proc. iki 50,96 EUR/MWh, Šveicarijoje – 8 proc. iki 34,43 EUR/MWh, o Prancūzijoje – 7 proc. iki 34,76 EUR/MWh.
Liepą Baltijos šalys kartu suvartojo 1,9 TWh elektros energijos. Suvartojimo augimas užfiksuotas Latvijoje ir Lietuvoje – jis atitinkamai didėjo 2 proc. iki 536 GWh ir 1 proc. iki 796 GWh. Estijoje šis rodiklis susitraukė beveik 2 proc. iki 571 GWh.
Tuo metu bendroji elektros energijos gamyba regione sumenko iki beveik 1,3 TWh – mažiausiai šiemet. Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo 20 proc. iki 162 GWh, o Estijoje – 11 proc. iki 772 GWh. Tačiau Latvijoje šis rodiklis liepos mėnesį iš esmės nepakito ir siekė 360 GWh. Kaip pastebi M. Giga, įtakos gamybos apimtims Latvijoje turėjo didesnis kritulių kiekis, nulėmęs didesnes Dauguvos hidroelektrinių gamybos apimtis. Jos per mėnesį paaugo 7 proc. iki beveik 163 GWh.
Iš viso Latvijoje liepą buvo pagaminta 67 proc., o Lietuvoje – 20 proc. šaliai reikalingo elektros energijos kiekio. Estijoje elektros energijos gamybos apimtys poreikį viršijo 35 proc. Liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, elektros gamybos ir suvartojimo balansas Baltijos šalyse pablogėjo – čia buvo pagaminta 68 proc. regionui reikalingos elektros energijos.
„Susitraukusi gamyba ir išaugusi paklausa nulėmė būtinybę importuoti elektros energiją. Importuotos elektros energijos kiekis Baltijos šalyse liepą siekė 609 GWh. Tai yra didžiausias rodiklis šiemet, tačiau dar atsilieka nuo 2015-ųjų, kuomet importo apimtys buvo rekordiškai išaugusios iki 672 GWh“, – sako M. Giga.
Paieška archyve
