Gegužės mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis – Lietuvoje ir Latvijoje elektra pabrango 3 proc., o Estijoje atpigo 2 proc. Visose trijose šalyse kaina viršijo 30 EUR/MWh. Jai leistis žemiau šios ribos neleido elektros energijos perdavimo jungčių apribojimai ir Skandinavijos šalyse užsibuvę šalti orai, neleidę tirpti sniegui ir prisipildyti rezervuarams hidroelektrinėse.
Praėjusį mėnesį elektros energijos kaina Baltijos šalyse atskiromis valandomis svyravo nuo 9,91 EUR/MWh iki 130,02 EUR/MWh. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 32,46 EUR/MWh, o Estijoje – 30,66 EUR/MWh. Skirtingos tendencijos gegužę buvo pastebimos ir kitose „Nord Pool“ biržos teritorijose – Švedijoje ir Danijoje buvo užfiksuotas elektros energijos kainų augimas, o Norvegijos ir Suomijos prekybos teritorijose – jų mažėjimas.
„Elektros energijos kainoms didžiausią įtaką darė keletas veiksnių. Vienas iš jų – Skandinavijos šalyse laikęsi šalti orai, neleidę tirpti sniegui ir prisipildyti hidroelektrinių rezervuarams. Esminės įtakos elektros energijos kainoms Baltijos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, turėjo ir jungčių apribojimai. Gegužę vis dar buvo apribotas elektros energijos perdavimas jungtimis su Lenkija, Rusija ir Baltarusija. Taip pat buvo fiksuojami „Estlink“ ir „NordBalt“ jungčių apribojimai“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Pasak jo, Lietuvoje ir Latvijoje elektros energija buvo 3,63 EUR/MWh, o Estijoje – 1,83 EUR/MWh didesnė nei Skandinavijos šalyse.
Gegužę elektros energijos suvartojimo ir gamybos apimtys Baltijos šalyse taip pat buvo skirtingos. Latvijoje suvartotos elektros energijos kiekis sumenko 1 proc. iki 567 GWh, o Estijoje – 6 proc. iki 638 GWh. Tuo metu Lietuvoje buvo užfiksuotas keletą procentų siekęs augimas, nulėmęs suvartotos elektros energijos kiekio padidėjimą iki 810 GWh. M. Giga pastebi, kad bendras Baltijos šalyse gegužę suvartotos elektros energijos kiekis viršijo 2 TWh ir buvo netgi didesnis nei tuo pačiu 2015 ir 2016 metų laikotarpiu.
Pagamintos elektros energijos kiekis per mėnesį sumažėjo tik Latvijoje, kur buvo 580 GWh. Tam įtakos turėjo vandens lygio kritimas Dauguvos upėje, nulėmęs mažesnes hidroelektrinių gamybos apimtis. Lietuvoje ir Estijoje gamybos rodiklis augo atitinkamai 6 proc. iki 193 GWh ir 15 proc. iki šiek tiek daugiau nei 1 TWh. Gegužę Latvija pagamino 2 proc., o Estija – net 58 proc. elektros energijos daugiau nei suvartojo. Lietuvoje buvo pagaminta 24 proc. visos šaliai reikalingos elektros energijos.
Paieška archyve
