Daugiau kaip 70 Lietuvos verslo, valdžios ir mokslo atstovų Vilniuje susirinko į išskirtinę Europos Komisijos konsultaciją apie tai, kaip mūsų šaliai kuo efektyviau įgyvendinti šiemet parengtą Sumanios specializacijos strategiją ir suderinti skirtingų Europos Sąjungos programų finansavimą.
„Lietuva jau įgyvendino išankstinę sąlygą – parengė Sumanios specializacijos strategiją. Dabar pats laikas priimti teisingus sprendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje lems Lietuvos konkurencingumą. Linkiu, kad Lietuva tikėtų savo idėja, kad sprendimų priėmėjai pasitikėtų vieni kitais, būtų drąsūs ir įgyvendintų strategiją“, – atvykusi į Lietuvą sakė Europos Komisijos (EK) Regioninės ir miestų plėtros direktorato Lietuvos, Danijos ir Švedijos skyriaus Lietuvos programos vadovė Ieva Černiūtė.
EK skatina derinti įvairius finansavimo mechanizmus plėtojant mokslo ir inovacijų politiką. MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) organizuotame renginyje EK ekspertai parodė, kaip derinant įvairius ES fondus ir programas, galima pasiekti didesnio poveikio ir geresnių rezultatų, o tai skatintų efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą ir stiprintų šalies konkurencingumą.
„Sumani specializacija – tai tam tikra prasme yra Lietuvos verslo planas, kurio esmė – pamatyti savo šalies pranašumus mokslo ir inovacijų sistemoje ir paversti juos kapitalu. Išryškinus prioritetines sritis, joms skiriamos didžiausios investicijos, jos yra maksimaliai plėtojamos. Strategijos konstrukcija leidžia palaipsniui siaurinti prioritetų skaičių ir apimtis. Sumaniai specializacijai diegti Lietuvai pinigai yra „duoti“. Tuo tarpu kiti finansiniai mechanizmai yra konkursiniai. Pavyzdžiui, Horizon 2020 mokslui ir inovacijoms skiria beveik 100 mlrd. eurų. Net 12 Europos Komisijos atstovų konsultavo Lietuvos atstovus, kaip derinti šias lėšas, nes kol kas Lietuva vangiai išnaudoja įvairių finansinių instrumentų sinergiją“, – pabrėžė MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris.
Lietuva yra patvirtinusi šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai: energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos.
EK konsultaciniame renginyje dalyvavęs asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis atkreipė dėmesį, kad visos esminės naujovės vyksta tarptautiniu mastu. „Kažką rimtesnio sukurti užsidarius yra nelabai realu. Norėdami sudominti užsienio partnerius, mes turime jiems pasakyti – kur mes specializuojamės ir esame geriausi. Sumanios specializacijos strategija yra pirmas Lietuvos bandymas susiaurinti prioritetines kryptis. Aš pritariu, kad siaurinimas turi būti laipsniškas procesas ir eigoje pasakysime, kur mums geriausiai sekasi. Jeigu dabar išskirtume tik tris kryptis vietoj dvidešimties, galime smarkiai suklysti. Mes turime ruoštis tam, kad po 20 metų mes turėsime daug mažiau galimybių finansuoti projektus biudžeto arba struktūrinių fondų lėšomis. Tad šalia lietuviškos politikos turime mąstyti, kaip patekti ir susirasti savo vietą tarptautiniuose projektuose“, – komentavo A. Plečkaitis.
Rengiant sumanios specializacijos strategiją įtrauktos visos suinteresuotosios šalys – mokslininkai, verslininkai, sprendimų priėmėjai. Procesą koordinavusi MOSTA organizavo keliasdešimt viešų diskusijų, kiekvienas prioritetas išskirtas tik po plataus masto apklausų. Dabar EK Lietuvą pateikia kaip pavyzdį kitoms Europos šalims, kuriose Sumanios specializacijos strategijos dar tik ruošiamos.
Paieška archyve
