Seime kelią skinasi Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis norima reguliuoti lošimus internete. Planuojama internetinių paslaugų teikėjus įpareigoti blokuoti nelegaliai paslaugas Lietuvoje teikiančių bendrovių svetainių IP adresus. Interneto paslaugų tiekėjai teigia, kad pakeitimai juos verstų sekti interneto vartotojų elgseną ir pareikalautų didžiulių išlaidų sistemai diegti.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomi Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais būtų atvertas kelias internetinių lošimų reguliavimui.
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimais norima įpareigoti internetinių paslaugų tiekėjus blokuoti prieigą prie nelegalių internetinių lošimo puslapių. Nelegaliais lošimų puslapiais taptų tie puslapiai, kurių savininkai neturėtų Lošimų priežiūros tarnybos išduodamos licencijos vykdyti tokią veiklą
Prieš tokius pakeitimus stoja internetinių paslaugų tiekėjai, vieni teikdami, kad tokia prievolė bus neveiksminga, neįmanoma, kiti – kad jai užtikrinti reikės labai didelių investicijų.
Į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį atvykę asociacijos „Infobalt“ atstovai tikino, kad įstatymų numatoma prievolė krenta ne ant tų atstovų pečių. Kaip paralelė buvo paminėta kontrabanda ir pabrėžta, kad jos kelininkai nekontroliuoja. Tokiais internetinių lošimų klausimais jaučiasi ir internetinių paslaugų tiekėjai.
Planuojama, kad priėmus įstatymo pakeitimus, Lošimų priežiūros tarnyba reguliariai informuotų paslaugų teikėjus apie nelegaliai lošimus internetu vykdančių kompanijų puslapių IP adresus, o interneto paslaugas teikiančios bendrovės turėtų blokuoti tuos IP adresus ir šie tinklalapiai būtų neprieinami Lietuvos vartotojams.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Latvijoje įvestos tvarkos pavyzdys rodo, kad lošimus organizuojančios bendrovės keičia IP adresus, todėl jų priežiūra turėtų būti nuolatinė ir atnaujinama.
„Infobalt“ nariai teigia, kad paslaugų teikėjams, įvedus minėtą prievolę, kyla ne tik teisinių, bet ir techninių klausimų. Įstatymo pataisos, pasak jų, nenurodo, kokiu būdu ir kaip turėtų būti blokuojami Lošimų priežiūros tarnybos nurodyti IP adresai.
„Nėra nurodoma priemonė. Visų pirma, tai yra prievolė, bet ne priemonė. Seimas nori priimti įstatymą, kur praktiškai kiekvienam interneto paslaugų tiekėjui, kurių Lietuvoje beveik 150, tenka prievolė įdiegti priemonę, kuri leistų cenzūruoti internetą: vykdyti prievaizdo funkciją ir sekti, ką vartotojas veikia“, – kalbėjo Marius Pareščius, informacinių technologijų specialistas.
Paklaustas, ar įmanoma blokuoti tam tikrus IP adresus ne atskiram vartotojui pagal jo lankytinus puslapius, o visiems vartotojams, pašnekovas teigė, kad nėra paprastų techninių priemonių, kurios leistų užblokuoti IP adresą.
„Tai, kas yra priimta Latvijoje ir Estijoje, yra „popierinės“ priemonės, kurios yra neveiksnios. Latvijoje paslaugų tiekėjai apsimeta, kad laikosi įstatymo, prižiūrinti institucija apsimeta, kad yra patenkinta. Estijoje įstatyme yra įrašyta konkreti technologinė priemonė – DNS blokavimas, tačiau jis apeinamas per 10-15 sekundžių net nepatyrusiam vartotojui“, – kalbėjo jis.
Lobistas Šarūnas Frolenko komiteto posėdyje išreiškė nuomonę, kad įstatymo pakeitimuose turėtų būti nurodoma, kokiomis priemonėmis ir kiek bus skirta finansų internetinių lošimų kontrolei.
„Kam reikalingas šis blokavimas? Rinkos dalyviams. Jei rinkos dalyviai nori apsisaugoti savo rinką, tai nereikia įstatymo. Tegu jie šnekasi su paslaugų tiekėjai ir už jų pinigus tegu paslaugų tiekėjai daro priemones ir kad jie būtų nepasiekiami“, – savo pasiūlymą pateikė Š. Frolenko.
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys aiškino, kad iki šiol internetiniai lošimai Lietuvoje nėra reglamentuojami. Pašnekovas nesutinka su „Infobalt“ pozicija ir tiki, kad Latvijos ir Estijos bei dar kitų lošimus internete kontroliuojančių šalių pavyzdys sektinas.
Kaip pasakojo V. Daukšys, įstatymo pakeitimais būtų reguliuojama bendrovių, kurių atstovybės yra ne Lietuvoje, tačiau internetiniai puslapiai yra akivaizdžiai nutaikyti į lietuvių auditoriją (lietuvių kalba).
„Didelė problema yra ta, kad daug Lietuvoje veikiančių bendrovių internetinius tinklalapius padariusios lietuvių kalba, aiškiai orientuojasi į Lietuvos rinką, bet jos veikia be licencijų“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, jei įstatymo pakeitimams pritartų Seimas, internetu lošimų paslaugas teikiančios bendrovės turėtų kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir gauti licenciją. Tokia prievolė kristų ir užsienio kompanijoms, norinčioms vykdyti veiklą Lietuvoje.
„Kai latviai pernai rugsėjį priėmė tokią pataisą, pasipriešinimas buvo lygiai toks pat kaip Lietuvoje. Buvo labai daug kalbų dėl iškilusių kaštų paslaugų tiekėjui, kad jiems bus sudėtinga, neįmanoma. Buvo kalbama apie laisves, bet vis dėlto priėmė ir jis sėkmingai vyksta“, – tikino Lošimų priežiūros tarnybos vadovas.
Paieška archyve
