Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliko tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2019“, kurio rezultatai gali nustebinti. Tyrimas atskleidė, kad studentai, lyginant su 2013–2017 m. rezultatais, pamažu darosi vis sąžiningesni, o tuo tarpu, dėstytojai kartais vis dar reikalauja pakišų.
Asociatyvi nuotr.
Paruoštukių naudojimas sumažėjo perpus
Pozityvūs pokyčiai vertinant nesąžiningo elgesio paplitimą mokslo ir studijų institucijose, lyginant su ankstesniais tyrimais, matomi beveik visose srityse.
Kitų asmenų darbo ar ištraukos panaudojimas savo darbe nenurodant tikrojo autoriaus nuo 29 proc. (2017 m.) sumažėjo iki 24 proc. (2015 m. – 14 proc., 2013 m. – 35 proc.). Tuo tarpu rašto darbo pirkimas ir pirkto darbo pateikimas atsiskaityti, lyginant su 2017 m., sumažėjo 4 proc. ir šiuo metu su tuo, jog ši nesąžiningumo forma yra paplitusi, sutinka ar greičiau sutinka 17 proc. respondentų.
Papildomų priemonių (paruoštukių, konspektų, ir pan.) naudojimas atsiskaitymo metu, kai jomis naudotis nėra leidžiama, nuo 2013 m. sumažėjo beveik perpus – nuo 54 proc. 2013 m. iki 29 proc. 2019 m. (paplitimas 2017 m. – 40 proc. 2015 m. – 45 proc.).
Kolegijose į akademinį nesąžiningumą žiūrimą atlaidžiau
Analizuojant akademinį sąžiningumą mokslo ir studijų institucijose atsiskleidė skirtingas akademinio personalo požiūris į akademinį sąžiningumą. Kad akademinis personalas ignoruoja akademinį nesąžiningumą universitetuose sutinka ar veikiau sutinka 13 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu kolegijose taip mano 18 proc. respondentų.
Pagrindinė priežastis – geresni rezultatai, o didžiausia grėsmė – būti išbrauktam iš studentų sąrašų
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad studentų konkurencija siekiant aukštesnių įvertinimų turi įtakos nesąžiningam elgesiui. Tam pritaria ar labiau pritaria 67 proc. respondentų. Dar vienas veiksnys, darantis įtaką akademinio nesąžiningumo paplitimui, yra moraliniai studento įsitikinimai (63 proc. pritaria ar labiau pritaria).
Tyrimo rezultatų duomenimis, tiek universitetų, tiek kolegijų studentai, efektyviausia priemone akademinio nesąžiningumo prevencijai laiko išbraukimą iš studentų sąrašų (82 proc. universitetų respondentų, 70 proc. kolegijų respondentų). Antroje vietoje – diplomo panaikinimo grėsmė. Ją, kaip efektyvią, įvardina 79 proc. universitetų ir 68 proc. kolegijų studentų.
Dėstytojai vis dar reikalauja pakišų
Nors vos keli procentai respondentų teigia, kad dėstytojai vis dar reikalauja pakišų, ši nesąžininga veika visiškai neaptinkama tik fizinių mokslų srityje. Tuo tarpu didžiausias paplitimas matomas technologinių mokslų srityje kolegijose (sutinka 5 proc. respondentų).
Dėstytojų papirkinėjimas pinigais ar dovanomis, siekiant teigiamo įvertinimo, taip pat vis dar yra problema. Dažniau su papirkinėjimu susiduriama kolegijų sektoriuje. Kad ši veika yra paplitusi, teigia net 10 proc. biomedicinos mokslų kolegijų studentų (atitinkamai 4 proc. universitetuose).
Tyrimu „Akademinio sąžiningumo indeksas“ siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei įvertinti sąžiningumo pokytį. Taip pat sužinoti, kas, tyrime dalyvavusių studentų nuomone, lemia nesąžiningą elgesį bei kokios priemonės jam efektyviausiai užkirstų kelią. Lietuvos studentų sąjunga tyrimą inicijavo jau ketvirtąjį kartą (pirmasis – 2013 m. antrasis – 2015 m., trečiasis – 2017 m.).
Paieška archyve
