Vilniaus Antakalnio progimnazijoje pradeda veikti „Šiuolaikinės mokymosi aplinkos“ (ŠMA) bandomoji klasė. Joje nuolat veiks spartus belaidis internetas, o efektyviai ir įdomiai mokytis padės išmanieji įrankiai. Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinės technologijos iš esmės keičia mokymosi aplinką ir mokinių motyvaciją, o šis modelis gali būti vienu iš pavyzdžių, sufleruojančių, kaip mokyklų klasės atrodys ateityje.
Naujojoje eksperimentinėje klasėje veikia naujausi technologiniai sprendimai: interaktyvi lenta, planšetiniai kompiuteriai, į kuriuos instaliuota speciali programinė įranga, ir biuro programų paketas. Šioje klasėje mokiniai naudosis elektroninėmis pratybomis, integruotomis su mokyklos e. dienynu. Visa tai apjungia spartus ir saugus belaidis internetas.
„Šią klasę sukūrėme kaip modelį Lietuvos mokykloms, norinčioms įtraukti šiuolaikines technologijas į vaikų ugdymą. Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje, Šiaulių rajone ir net Vašingtono lietuvių mokykloje įrengtos klasės parodė, kad technologijos tikrai gerina vaikų rezultatus ir jų motyvaciją“, – sako Jonas Sadauskas, „Telia“ viešojo sektoriaus padalinio vadovas.
„E. mokyklos“ ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė sako, kad visa aplinka kurta taip, kad suteiktų kuo daugiau galimybių efektyviam mokytojo ir mokinių darbui, siekiant užsibrėžtų mokymo(si) tikslų.
„Švietimo ekspertai sutaria, kad modernus mokymasis turi atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius. Šių dienų reikalavimus labai aiškiai dėlioja pati darbo rinka. Darbdaviams reikia darbuotojų, pasižyminčių kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, gebėjimu spręsti problemas kompleksiškai ir, žinoma, turinčių informacinių komunikacinių technologijų raštingumo gebėjimų. Visų šių savybių ugdymas ir turėtų būti svarbiausias švietimo sistemos uždavinys“, – teigia ji.
Specialistė pabrėžia, kad apgalvotas ir tikslingas technologijų naudojimas, parinkus ugdymo tikslus įgyvendinantį skaitmeninį turinį, įrangą, aiškias darbo ir siekiamo rezultato taisykles, suteikia mokymo procesui daugiau privalumų. Pavyzdžiui, padeda mokinius įtraukti į mokymosi procesą, juos motyvuoti, atskleisti individualius jų gebėjimus ir pasiekti geresnių rezultatų.
„Naujausi tyrimai pabrėžia individualizuoto ugdymo svarbą. Viena iš priežasčių, dėl kurių mokinių pasiekimai prastėja, mažėja jų susidomėjimas mokslu, yra ta, kad vaikas gauna per sunkias arba per lengvas užduotis. Vaikai yra skirtingi ir kiekvienas turi dirbti pagal savo žinių ir gebėjimų lygį. Tai nėra paprasta, nes mokytojui vien paruošti tokią mokomąją medžiagą arba ją adaptuoti užtrunka. Tokioje situacijoje labai gelbėja būtent įvairios elektroninės mokymosi priemonės, kuriose pateikiamos užduotys skirtingų pasiekimų lygių mokiniams“, – teigia J. Mikulevičiūtė.
Būtinybę į ugdymo procesą integruoti šiuolaikines technologijas pripažįsta ir Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas. Anot jo kūrybiškas, žaismingas technologijų panaudojimas ne tik ugdo bendrąsias jaunuolių kompetencijas bei gebėjimus, bet ir skatina smalsumą, moko pasitelkti technologijas sprendžiant šių dienų iššūkius.
„Vaikai įvairias technologijas kasdien naudoja savo aplinkoje, o mokykloje jos pritaikomas retai arba išvis nenaudojamos. Pamokos dažnai vyksta tuo pačiu būdu kaip ir prieš 20 metų, nes mokytojams yra iššūkis kiekvieną pamoką Z kartos vaikams paversti savotišku stebuklu, kuriame netrūktų interaktyvumo, kiekvienas mokinys darytų pažangą, būtų įvertintas ir t. t. Manau, mums jau seniai laikas keistis, nes toks ugdymas paprasčiausiai neatitinka šiuolaikinio mokymosi konteksto“, – sako pedagogas.
Vilniaus miesto mero patarėjas Albertas Lakštauskas įsitikinęs, kad šiandien investuodami į modernias mokymosi priemones, kurios integruotos su kitu ugdymo turiniu, turėsime įdomesnes pamokas.
„Išmaniųjų technologijų pasitelkimas ugdymo procese padeda mokytojams lengviau atrasti bendrą kalbą su mokiniais, sudominti juos, aktyviau įtraukti į veiklą pamokoje. Antakalnio progimnazijoje pradėjusi veikti išmaniųjų technologijų klasė – geras pavyzdys, kai mokiniams sudaromos naujos galimybės naudoti kompiuterius skirtingų dalykų pamokose. Svarbu, kad tam tinkamai pasiruoštų mokytojai, ir panašios praktikos būtų diegiamos kitose Vilniaus mokyklose“, – teigia jis.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia jau 16 ŠMA klasių: Kaune – 11, Šilutėje – 3, Klaipėdos mieste ir Šiaulių r. – po vieną. Taip pat viena ŠMA klasė įdiegta lietuvių mokykloje Vašingtone. Mokinių atsiliepimai ir mokslo rezultatai nuteikia optimistiškai. Pavyzdžiui, Kauno Milikonių pagrindinėje mokykloje, kurioje ŠMA bandomoji klasė buvo įdiegta 2015-2016 m., 47 proc. padidėjo mokinių motyvacija mokytis, 7 proc. išaugo pažangumas. Kitoje Kauno mokykloje, KTU Vaižganto progimnazijoje, 83 proc. pradinukų ir 43 proc. 5-6 klasės mokinių išsakė nuomonę, kad pamokos tokioje klasėje yra įdomesnės.
Paieška archyve
