Šį pavasarį sėkmingai baigėsi dar viena Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuota nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „(Itin) gabių 5–8 klasių mokinių matematinis ugdymas“. Programa subūrė matematikos mokytojus iš įvairių Lietuvos regionų, siekiančius gilinti žinias apie (itin) gabių mokinių ugdymą, diferencijuotą mokymą ir šiuolaikines matematikos didaktikos strategijas.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Mokymai vyko nuo 2025 m. lapkričio 22 d. iki 2026 m. balandžio 18 d., o programą sėkmingai baigė 36 pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų ir regionų – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Jonavos, Kėdainių, Plungės, Radviliškio, Palangos ir Kalvarijos. Programos metu mokytojai stiprino dalykines ir pedagogines kompetencijas bei praktiškai išbandė inovatyvius metodus, skirtus mokinių kūrybiškumui, kritiniam mąstymui ir matematiniam tyrinėjimui skatinti.
Šiuolaikinėje mokykloje vis daugiau dėmesio skiriama individualių mokinių gebėjimų atpažinimui ir ugdymui, todėl mokytojams svarbu gebėti kurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti pagal savo potencialą. Programos tikslas – stiprinti mokytojų gebėjimą dirbti su (itin) gabiais mokiniais, taikyti diferencijuotas ugdymo strategijas ir kurti įtraukias, tyrimais grįstas matematikos pamokas. Nuo teorinių žinių – prie kūrybiško matematikos mokymo
Programoje daug dėmesio skirta ne tik matematikos turinio gilinimui, bet ir praktiniams metodams, padedantiems mokiniams tyrinėti, kelti klausimus ir ieškoti skirtingų problemų sprendimo būdų. Dalyviai gilinosi į itin gabių mokinių atpažinimą, mokymosi motyvacijos stiprinimą, diferencijavimo galimybes bei šiuolaikinę matematikos didaktiką.
Programos vadovė, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentė dr. Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad darbas su (itin) gabiais mokiniais reikalauja lankstaus ir kūrybiško požiūrio į ugdymą.
„(Itin) gabūs mokiniai dažnai ieško sudėtingesnių uždavinių, netikėtų sprendimų ir gilesnių ryšių tarp matematinių idėjų. Mokytojo užduotis – ne tik perduoti žinias, bet ir sudaryti sąlygas mokiniui patirti intelektinį iššūkį, kuris skatintų augti“, – teigia doc. dr. Bronė Narkevičienė.
Pasak jos, itin gabių mokinių ugdymas svarbus ne tik dėl individualių vaikų pasiekimų, bet ir dėl švietimo sistemos gebėjimo atliepti visų vaikų ugdymo(si) poreikius, šalies ekonominio konkurencingumo.
„Kai mokykla geba atpažinti ir auginti (itin) gabius vaikus, ji kuria aplinką, kurioje vertinamas kiekvieno vaiko smalsumas, kūrybiškumas ir mąstymas. Tokia kultūra puoselėja ne tik aukštų akademinių rezultatų potencialą turinčius vaikus, bet ir savarankiškas, drąsiai mąstančias asmenybes“, – sako docentė.
Svarbi mokymų dalis buvo praktinės veiklos ir refleksija. Mokytojai kūrė užduotis (itin) gabiems mokiniams, analizavo realias ugdymo situacijas, aptarė mokinių pažangos vertinimo galimybes ir dalijosi gerąja patirtimi su kolegomis.
„Kai mokinys skatinamas ne tik atlikti užduotį, bet ir ieškoti keleto sprendimo būdų, argumentuoti bei tyrinėti, matematika tampa gyvu pažinimo procesu“, – akcentuoja programos vadovė.
Kodėl svarbu ugdyti (itin) gabius mokinius?
Doc. dr. Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad (itin) gabių mokinių ugdymas dažnai klaidingai suprantamas kaip papildoma veikla tik stipriausiems mokiniams, tačiau iš tiesų tai yra visos ugdymo sistemos kokybės klausimas.
„(Itin) gabus mokinys, negaudamas jam reikalingų iššūkių, gali prarasti motyvaciją, smalsumą ir, deja, net gebėjimą mokytis. Todėl labai svarbu, kad mokytojas gebėtų pastebėti mokinio potencialą ir suteikti jam galimybę augti savo tempu“, – teigia ji.
Pasak docentės, matematikos pamoka turi būti erdvė mąstymui, tyrinėjimui ir kūrybai.
„Matematika nėra vien taisyklių taikymas ar teisingo atsakymo suradimas. Tai gebėjimas kelti klausimus, ieškoti ryšių, analizuoti ir kurti. Būtent todėl gabių mokinių ugdymas reikalauja daugiau atvirų, tyrinėjimu grįstų veiklų“, – sako doc. dr. B. Narkevičienė.
Ji taip pat akcentuoja, kad diferencijuotas mokymas naudingas visiems mokiniams.
„Kai mokytojas kuria įvairaus sudėtingumo užduotis ir leidžia mokiniams mąstyti skirtingais būdais, laimi visa klasė – tiek itin gabūs mokiniai, tiek tie, kuriems reikia daugiau pagalbos ir padrąsinimo“, – pabrėžia docentė.
Mokytojų patirtys – reali nauda klasėje
Programos dalyviai pabrėžia, kad mokymų metu įgytos žinios ir praktiniai metodai jau dabar pritaikomi kasdienėse matematikos pamokose. Mokytojai išskyrė gabių mokinių atpažinimo temas, diferencijuotų užduočių kūrimą, atminties korteles, nestandartinius matematinius uždavinius ir galimybę praplėsti mokinių požiūrį į matematiką.
Julija Raišienė iš Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos pažymi, kad mokymuose gautą medžiagą aktyviai taiko savo kasdienėje pedagoginėje praktikoje. Pasak mokytojos, ypač vertingos buvo praktinės užduotys, vizualinė medžiaga bei metodai, padedantys mokinius labiau įtraukti į matematikos mokymąsi ir skatinti jų savarankišką mąstymą.
„Pilnu tempu naudojuosi nuorodomis su vaizdine medžiaga, pildome atminties korteles, spręstus uždavinius naudoju modulio pamokose. Išgirdau daug naujų patirčių, kurias taikau savo pamokose“, – pasakoja J. Raišienė.
Nerijus Kukuraitis iš Šv. Juozapo mokyklos pabrėžia, kad programa suteikė ne tik naujų dalykinių žinių, bet ir įkvėpė ieškoti kūrybiškesnių būdų, kaip sudominti mokinius matematika. Mokytojas išskiria olimpiadinių temų nagrinėjimą bei praktinius pavyzdžius, kuriuos galima pritaikyti dirbant su gabiais mokiniais.
„Programa praplečia žinių lauką ir suteikia naujų idėjų, kaip vaikams įdomiai pristatyti matematiką. Ypač vertingos buvo olimpiadinės temos ir jų vystymas“, – sako N. Kukuraitis.
Ilgalaikė nauda mokykloms ir mokiniams
Mokymai subūrė aktyvią matematikos mokytojų bendruomenę, orientuotą į šiuolaikišką, mokinio poreikiais grįstą ugdymą. Programos metu stiprintas bendradarbiavimas tarp skirtingų regionų pedagogų, skatintas reflektuojantis ir tyrimais paremtas mokymas.
KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė pabrėžia, kad investicijos į mokytojų kompetencijas yra svarbios visos švietimo sistemos pažangai.
„Šiuolaikinis ugdymas reikalauja gebėjimo matyti kiekvieno mokinio individualumą ir sudaryti sąlygas jo potencialui atsiskleisti. Tokios programos padeda mokytojams stiprinti profesines kompetencijas ir kurti mokiniams įkvepiančias mokymosi patirtis“, – teigia E. Staniškienė.
Programa inicijuota KTU Pedagogikos centro, kuris yra Konsoliduoto pedagogų rengimo centro dalis, vienijančio aukštųjų mokyklų ir švietimo ekspertų pajėgas pedagogų rengimui bei profesiniam tobulėjimui.
Kaip pažymi doc. dr. B. Narkevičienė, programoje dalyvavo itin motyvuoti ir darbštūs mokytojai.
„Buvo garbė ir malonumas vesti mokymus, klausytis mokytojų baigiamųjų darbų pristatymų. Mokytojas, kuris pats tyrinėja, mėgsta matematiką ir nuolat tobulėja, siekdamas padėti savo mokiniams, neabejotinai skatina mokinius tyrinėti, kelti klausimus ir mąstyti kūrybiškai, padeda jiems ne tik geriau suprasti matematiką, bet ir augti kaip asmenybėms“, – sako B. Narkevičienė.
Tai dar kartą patvirtina, kad nuoseklus mokytojų profesinis tobulėjimas yra viena svarbiausių sąlygų kuriant šiuolaikišką, įtraukią ir mokinių gebėjimus atskleidžiančią mokyklą.
Paieška archyve
