Elektronika.lt
 2026 m. kovo 18 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 18 d. 15:23
Kada verta rinktis elektrinį, o kada – akumuliatorinį šlifuoklį?
Kovo 18 d. 12:58
Ar „OpenClaw“ neatpažįstamai pakeis verslo kasdienybę?
Kovo 18 d. 09:25
Darbuotojai tikrina darbo paštą savo telefone? Įspėja apie kibernetinio saugumo rizikas
Kovo 17 d. 18:24
Ar mažieji branduoliniai reaktoriai – Lietuvos energetinės nepriklausomybės raktas? (1)
Kovo 17 d. 15:59
Naujose „iOS“ ir „macOS“ operacinėse sistemose nuotraukų informacija siunčiama „Apple“
Kovo 17 d. 12:57
Mitais apipinti elektromobiliai: kodėl nerekomenduojama tempti ir kaip krauti lyjant?
Kovo 17 d. 09:15
Penkios klaidos, kurios verslui brangiai kainuoja renkantis elektros tiekimą
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Net po 70 metų pertraukos sugrįžta medžiaga, kuri gali iš esmės pakeisti visus lustus

Publikuota: 2025-12-24 06:06
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Silicis jau dešimtmečius yra šiuolaikinės elektronikos pagrindas, tačiau jo galimybės vis aiškiau artėja prie fizinių ribų. Tranzistoriams mažėjant, didėja šilumos išskyrimo ir našumo apribojimų problemos. Todėl pramonė vis dažniau ieško alternatyvų, kurios leistų tęsti spartėjimą.

Net po 70 metų pertraukos sugrįžta medžiaga, kuri gali iš esmės pakeisti visus lustus

Įdomu tai, kad viena realiausių krypčių veda ne į visiškai naujas medžiagas, o į gerai žinomą praeities sprendimą. Germanis buvo naudojamas pačioje tranzistorių eros pradžioje, bet vėliau užleido vietą siliciui. Dabar jis vėl grįžta į mokslininkų akiratį kaip medžiaga, galinti suteikti elektronikai naują kvėpavimą.

„University of Warwick“ ir „National Research Council of Canada“ tyrėjai neseniai pasiekė reikšmingą proveržį puslaidininkių srityje. Jie užfiksavo rekordiškai didelį skylių judrumą germanyje, išaugintame ant silicio pagrindo. Tai rodo, kad senas elementas gali tapti naujos kartos mikroschemų kertiniu akmeniu.

Rekordinis judrumas suderinamas su siliciu

Tyrėjų komanda pasiekė skylių judrumą, siekiantį 7,15 mlrd. centimetro kvadratu vienam voltui per sekundę, esant 1,7 karto dešimt vienuoliktojo laipsnio centimetro kvadratu tankiui. Palyginimui, pramonėje naudojamo silicio judrumas siekia apie 450 tų pačių vienetų. Taigi kalbame apie daugiau nei penkiolikos kartų šuolį, o naujas rezultatas dar ir daugiau nei šešiasdešimt procentų lenkia ankstesnį rekordą.

Didelis krūvio nešėjų judrumas reiškia tiesiogines praktines naudas. Tranzistoriai gali persijungti greičiau ir tuo pačiu išskirti mažiau šilumos. Dėl to atsiranda galimybė kurti našesnius procesorius, kurie kartu būtų taupesni energijai ir mažiau priklausomi nuo sudėtingo aušinimo.

Atominiu tikslumu kontroliuota struktūra

Proveržio esmė slypi itin plonoje germano sluoksnio struktūroje, kuriai suteiktas maždaug nulis kablelis aštuonių procento gniuždomasis įtempis. Naudota cs GoS technologija leidžia auginti ypač švarius kristalus, kuriuose krūvio nešėjai juda beveik be kliūčių. Šis įtempis ir kvantinio apribojimo efektas sumažina skylės efektyviąją masę iki 0,035 elektrono ramybės masės.

Medžiaga pasižymėjo ir aukšta elektrostatine stabilumo kokybe. Vartų įtampos histerezė siekė vos 0,7 milivolto esant 270 milikelvino temperatūrai, o transporto savybės išliko pakartojamos po daugkartinių terminių ciklų. Svarbu ir tai, kad germano kristalinė simetrija sumažina nepageidaujamus sukinio orbitos sąveikos efektus, palikdama tik valdomą komponentą.

Nuo kvantinių kompiuterių iki duomenų centrų

Didžiausias šios technologijos pranašumas yra pilnas suderinamumas su esamais CMOS gamybos procesais. Skirtingai nuo brangių ir sunkiai integruojamų medžiagų, germanis ant silicio gali būti gaminamas standartinėje pramoninėje infrastruktūroje. Tai atveria kelią masinei integracijai be revoliucinių gamybos linijų pertvarkymų.

Potencialios taikymo sritys plačios. Didelis judrumas ir gerai valdoma sukinio dinamika svarbūs spininiams kubitams kvantiniuose kompiuteriuose, taip pat kriogeniniams valdikliams, dirbantiems itin žemose temperatūrose. Energiškai efektyvūs dirbtinio intelekto lustai ir duomenų centrų įranga taip pat galėtų veikti sparčiau, sunaudodami mažiau energijos ir reikalaujant mažesnio aušinimo.

Sugrįžimas, keičiantis ateitį

Mokslininkai pabrėžia, kad šis rezultatas nustato naują atskaitos tašką ketvirtos grupės puslaidininkių krūvio pernašai. Ilgesnėje perspektyvoje tikimasi dar labiau pagerinti savybes ir net prilygti, o gal ir pranokti kitų aukšto judrumo medžiagų rekordus. Kadangi technologija dera su viso silicio plokštelių masto gamyba, ji jau dabar atrodo pasiruošusi realiam pramoniniam naudojimui.

Germano sugrįžimas po maždaug septynių dešimtmečių pertraukos primena, kad pažanga ne visada reiškia naujų medžiagų paiešką. Kartais pakanka iš naujo pažvelgti į seną sprendimą ir jį pritaikyti atominiu tikslumu. Jei ši kryptis pasiteisins, germanis gali atsidurti ne tik laboratorijose, bet ir mūsų kasdienėse kišenėse esančiuose įrenginiuose.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama