Elektronika.lt
 2026 m. birželio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 21 d. 16:31
Kai dirbtinis intelektas atlieka praktikanto darbą: kokių specialistų verslui reikės rytoj?
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
Birželio 19 d. 18:25
Kolegijos – neišnaudota regionų stiprėjimo galimybė
Birželio 19 d. 16:37
Startavo „Drone Radar“ – siekiama sukurti didžiausią pilietinį dronų aptikimo tinklą Baltijos šalyse
Birželio 19 d. 14:19
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo? (1)
Birželio 19 d. 12:34
Naujas „Meta“ planas gali paliesti milijonus: už ką mokės socialinių tinklų vartotojai?
Birželio 19 d. 10:24
DI modeliai tampa strategine infrastruktūra. Ar Europa pasiruošusi, jei prieiga bus išjungta per naktį?
Birželio 19 d. 08:32
Kodėl po plovyklos tenka vykti į servisą? Ekspertai įvardijo dažniausias priežastis
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas

Publikuota: 2025-12-23 14:29
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Ina Jonaitienė
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Minkštieji robotai gali tapti naudingi energetikoje, pramonėje ar medicinoje, bet tam jiems reikia kitokios sandaros. Jie negali remtis storais laidais, kietomis plokštėmis ar dideliais akumuliatoriais, nes tai riboja lankstumą. Mokslininkai vis dažniau ieško sprendimo, kuris būtų panašesnis į gyvą organizmą.

Tokioje vizijoje jutikliai, judesys ir energijos šaltinis yra viename minkštame kūne, tarsi raumenys ir nervai. Šis požiūris vadinamas įkūnytu intelektu, kai dalis valdymo slypi pačioje struktūroje. Kuo labiau robotas gali jausti ir reaguoti per savo kūną, tuo mažiau jam reikia išorinių sistemų.

Būtent prie tokios idėjos priartėjo „National University of Singapore“ tyrėjai. Jie sukūrė minkštą robotą, įkvėptą jūrinės rajos, kuris plaukia naudodamas magnetinius laukus. Svarbiausia, kad tie patys laukai padeda ir jo lanksčioms baterijoms veikti ilgiau.

Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas

Magnetinis judėjimas ir energijos stabilumas

Tyrimas, aprašytas žurnale „Science Advances“, parodė, kad magnetiniai laukai atlieka dvigubą darbą. Jie ne tik judina roboto pelekus, bet kartu stabilizuoja elektrocheminius procesus akumuliatoriuje. Dėl to energijos šaltinis išlieka patikimesnis net tada, kai roboto kūnas smarkiai lankstosi vandenyje.

Robotas naudoja cinko ir mangano baterijas su mangano dioksidu, o ši chemija paprastai yra pigesnė ir saugesnė už ličio jonų. Vis dėlto tokios baterijos dažnai nukenčia nuo greitesnio nusidėvėjimo, kai daug kartų įkraunamos. Magnetinis poveikis šį silpnumą sumažina, todėl baterija išlaiko daugiau pradinės talpos.

Kaip baterijos įmontuotos minkštame kūne?

Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas

„National University of Singapore“ komanda baterijų elementus įdėjo į minkštą silikoną ir sustatė juos vertikaliai roboto viduje. Taip viršuje ir šonuose atsirado vietos minkštiems varikliams ir jutikliams, o kūnas liko plonas ir lankstus. Robotas gali taip pat laisvai banguoti kaip tikra žuvis, nes kietų dalių jame mažai.

Pelekai pagaminti iš magnetinių elastomerų, todėl, veikiami išorinių ričių kuriamo lauko, jie ritmiškai plazda. Tas pats laukas pereina per baterijų krūvą ir švelniai keičia jonų judėjimą akumuliatoriaus viduje. Po dviejų šimtų įkrovimo ciklų baterija išlaikė apie 57 proc. talpos, maždaug dukart daugiau nei be lauko.

Ką tai reiškia minkštųjų robotų ateičiai?

Naujas robotas verčia pamiršti baterijas: nereikia jokių laidų ir veikia tarsi gyvas organizmas

Fizikinis paaiškinimas paprastas, magnetinis laukas suvienodina cinko jonų srautą ir neleidžia jiems sudaryti pavojingų adatinių darinių. Tuo pat metu jis stiprina katodo struktūrą, todėl lėčiau vyksta degradacija ir mažėja nuostoliai. Autoriai tai vadina dviguba magneto elektrochemine stabilizacija, nes veikia ir anodas, ir katodas.

Kol kas toks robotas plaukia tik kontroliuojamuose baseinuose, nes jam reikia stiprių išorinių magnetų. Tačiau idėja žada daug, nes ta pati jėga, kuri juda, gali ir maitinti, todėl ateities minkšti robotai bus labiau tarsi audinys nei mechanizmas. Tyrėjai planuoja šį metodą pritaikyti kitoms baterijoms ir energiją kaupiančioms skaiduloms, kad judesys, jutimas ir maitinimas taptų neatskiriami.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai

Maži raudonieji taškeliai yra mįslingi kompaktiški objektai, kuriuos ankstyvoje Visatoje aptiko „James Webb“ teleskopas. Naujame tyrime mokslininkai pasiūlė LRD prigimties paaiškinimą, kuris gražiai apjungia jas su bendru juodųjų skylių augimo paveikslu.

Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų

Dvinarės asteroidų sistemos paplitusios visoje Saulės sistemoje. Dešimtmečiais vyravo paprastas jų kilmės paaiškinimas: sparčiai besisukantis pagrindinis asteroidas pradeda irti, o jo išsviesta medžiaga vėliau susikaupia į pailgą palydovą. Šis palydovas turėtų skrieti orbita, kurios spindulys panašus į Rošo ribą – atstumą, arčiau kurio didesniojo asteroido gravitacija suardytų mažesnįjį į gabalus. Tačiau šį vaizdą sugriovė NASA „Lucy“ misija.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama