Saulės užtemimai labai naudingi astronomams: kai Mėnulis uždengia Saulės diską, galima stebėti Saulės vainiką, jos išorinę atmosferą. Vainikas yra milijoną kartų blausesnis už Saulės paviršių, tad įprastai jį visiškai užgožia disko šviesa. Deja, natūralūs užtemimai vyksta retai, trunka vos kelias minutes ir matomi tik siauruose Žemės ruožuose. Todėl astronomai seniai svajoja apie galimybę kurti dirbtinus užtemimus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šį pavasarį Europos kosmoso agentūros misija „Proba-3“ šią svajonę pavertė realybe. Misiją sudaro du zondai, skriejantys išskirtinai preciziškai: vienas nuo kito nutolę tiksliai 150 metrų ir palaikantys šį atstumą milimetro tikslumu. Didesniame zonde įrengtas 1,4 metro skersmens diskas, kuris mažesniam zondui uždengia Saulės diską ir ant jo 5 cm apertūros teleskopo meta vos 8 cm skersmens šešėlį.
Tokia orbitinė choreografija reikalauja ypatingo tikslumo, mat zondai juda dešimčių tūkstančių km/h greičiu elipsine orbita, kurios apatinis taškas – 600 km, viršutinis – 60 000 km aukštyje virš Žemės. Visus manevrus jie atlieka automatiškai, be nurodymų iš Žemės.
Kovo mėnesį sistema pirmą kartą sėkmingai sukūrė dirbtinį užtemimą ir nufotografavo Saulės vainiką. Skirtingai nuo natūralių užtemimų, dirbtiniai gali trukti iki šešių valandų ir kartotis kas 19,6 valandos – kiekvieną orbitą.
Sistema leidžia stebėti vainiką arčiau Saulės paviršiaus nei bet kuriuo kitu instrumentu, nes disko šviesos lygis drastiškai sumažinamas. Tai leis tirti vainiko mįsles: kodėl jo temperatūra viršija milijoną laipsnių, nors Saulės paviršius tik 5500 laipsnių? Kaip formuojasi Saulės vėjas ir vainikinės masės išmetimai, galintys pakenkti mūsų technologijoms ir sveikatai?
„Proba-3“ taip pat testuoja skrydžio rikiuotėje technologijas, kurios ateityje bus būtinos sudėtingoms misijoms, tokioms kaip didžiuliai teleskopai su atskirais veidrodžiais, gravitacinių bangų zondai ir kosminių šiukšlių valymo įrenginiai.
Daugiau informacijos rasite ESA puslapyje.
Paieška archyve
