Elektronika.lt
 2025 m. gruodžio 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 13 d. 21:03
Tankai tampa bejėgiai: JAV kariuomenė testuoja spiečių robotų atakas prieš šarvuotą techniką
Gruodžio 13 d. 19:23
Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?
Gruodžio 13 d. 17:24
Žaliasis vandenilis: KTU mokslininkai kuria pigesnį kelią į švarią energijos ateitį
Gruodžio 13 d. 15:38
EY tyrimas: 88 proc. darbuotojų naudoja DI, tačiau – tik paprastoms užduotims atlikti
Gruodžio 13 d. 13:28
Šventinis laikotarpis – darbymetis kibernetiniams sukčiams: kokius veiksmus atlikti, kad netektų gailėtis?
Gruodžio 13 d. 11:06
Kai 96 proc. lietuvių rytas prasideda ekrane: kaip nuolatinis informacijos srautas keičia mąstymą?
Gruodžio 13 d. 09:53
Naviguokite net be interneto – saugumo programėlė KOVAS pristato naują funkcionalumą
Gruodžio 13 d. 07:43
Pasaulinio DI reguliavimo užkulisiai: MRU profesorė pasakoja apie JT darbo grupės veiklą
Gruodžio 12 d. 20:13
Europos Sąjunga keičia žaidimo taisykles: sužinokite, kaip keisis privatumas naršant internete
Gruodžio 12 d. 17:24
Kaip ištrinti naršymo istoriją „iOS“ „Safari“ naršyklėje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai sukūrė robotą-žuvį, galinčią pasiekti vandenyno gelmes

Publikuota: 2025-08-28 22:06
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Donatas Gailiušis
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Įsivaizduokite technologiją, kuri gali judėti jūros gelmėse taip pat lengvai kaip tikra žuvis, bet kartu būti neįkyria, draugiška ekosistemai ir padėti atskleisti didžiausias mūsų planetos paslaptis. Būtent tokią inovaciją pristatė Harbino inžinerijos universiteto (Kinija) tyrėjai, sukūrę biologiškai įkvėptą robotą-žuvį.

Ji ne tik juda pasitelkdama pačios jūros energiją, bet ir gali pasinerti į didžiulį gylį, kuriame kiti aparatai ilgai neišgyventų.

Technologijos proveržis: žuvis vietoje mašinų

Šis robotas – tik 32 cm ilgio ir 670 g svorio – atrodo paprastas, tačiau jo konstrukcija revoliucinė. Vietoje tradicinių sunkių variklių mokslininkai panaudojo visiškai naują elektrinę-hidraulinę sistemą. Tai reiškia, kad judėjimui reikalinga jėga gaunama ne iš masyvių mechanizmų, o iš pačios jūros vandens jonų.

Kaip jis juda?

Robotas turi lankstų silikoninį korpusą. Jo šonuose įmontuotos specialios konstrukcijos sukuria elektrinį lauką, panaudodamos natūralius jūros vandens jonus.

Dėl to viduje esanti speciali skystoji medžiaga pradeda judėti iš vienos pusės į kitą, tarsi imituodama žuvies raumenis. Būtent ši skysčio cirkuliacija sukuria judėjimą – roboto „uodega“ plaka panašiai kaip gyvos žuvies.

Tobulas prisitaikymas prie slėgio

Didžiausia problema giluminiuose tyrimuose – milžiniškas slėgis. Kuo giliau, tuo jis didesnis, ir dauguma įprastų įrenginių paprasčiausiai sugniužtų. Tačiau šio roboto konstrukcija leidžia spaudimą kompensuoti automatiškai. Viduje esanti skystoji terpė ir lankstus korpusas padeda išlyginti jėgas, tad aparatas gali veikti net ekstremaliomis sąlygomis.

Įspūdingi bandymų rezultatai

Lauko sąlygomis robotas pasinėrė į 4000 metrų gylį. Laboratorijoje jis atlaikė slėgį, atitinkantį 10 000 metrų gylį, ir veikė prie vos +2 °C temperatūros. Palyginimui, giliausia vieta Žemėje – Čelendžerio bedugnė Marianų įduboje – siekia 10 935 metrus. Tai reiškia, kad šis įrenginys teoriškai galėtų pasiekti beveik pačias vandenyno ribas.

Ką jis gali?

Robotas-žuvis aprūpintas kamera ir optiniais jutikliais. Tokia įranga leidžia fiksuoti gyvūnų elgesį jų natūralioje aplinkoje, nesukeliant grėsmės ekosistemai.

Tradiciniai povandeniniai aparatai dažnai gąsdina jūros gyvūnus triukšmu ar šviesa, tačiau ši žuvis juda tyliai ir natūraliai. Tai reiškia, kad pirmą kartą žmonija gali gauti autentiškų duomenų iš pasaulių, kurie iki šiol buvo beveik nepasiekiami.

Mokslinė reikšmė ir ateities perspektyvos

Šis išradimas atveria naują etapą okeanografijoje. Robotas gali būti naudojamas ne tik stebėjimams, bet ir:

  • ekosistemų pokyčių stebėsenai,
  • klimato kaitos poveikio tyrimams,
  • naujų gyvybės formų paieškai,
  • naudingų išteklių aptikimui.

Be to, tokie biologiškai įkvėpti aparatai ateityje galėtų veikti kaip tinklai, stebintys visą jūros ekosistemą, perduodantys duomenis mokslininkams realiu laiku.

Kodėl tai svarbu?

Vandenynai užima daugiau nei 70 % Žemės paviršiaus, tačiau žmogus ištyrė vos kelis jų procentus.

Giliausios vietos išlieka paslaptingos, o jose slypi atsakymai į klausimus apie klimato raidą, biologinę įvairovę ir netgi planetos ateitį. Robotas-žuvis suteikia galimybę tyrinėti tai, kas anksčiau buvo neprieinama, be rizikos sugadinti subtilią jūros gyvybę.

Harbino inžinerijos universiteto mokslininkai sukūrė revoliucinį robotą-žuvį, judantį panašiai kaip tikra žuvis, pasitelkiant natūralius jūros vandens jonus. Jis atsparus milžiniškam slėgiui, gali pasiekti beveik didžiausią vandenyno gylį ir stebėti gyvybę jos natūralioje aplinkoje. Tai technologija, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie vandenynus.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Atradimas: izoliatorius, kuris neturėjo šviesti, sužibo lyg lemputė

Ar gali medžiaga, kuri įprastai visai nepraleidžia elektros, pradėti skleisti šviesą, kai ja teka srovė? Pasirodo, gali. Tarptautinė mokslininkų komanda po keturiolikos metų darbo sukūrė būtent tokį keistą ir neįprastą izoliatorių. Tai labai netikėtas atradimas, kuris gali atverti naujas galimybes ateities technologijoms.

Marse irgi žaibuoja

Žaibai – turbūt energingiausias elektrinis reiškinys planetų atmosferose. Jie stebimi ne tik Žemėje, bet ir Saturne bei Jupiteryje. Marse žaibų egzistavimas jau seniai prognozuojamas, tačiau iki šiol nebuvo tiesiogiai nepatvirtintas.

Kvantinis internetas tampa realybe: mokslininkai sėkmingai persiuntė informaciją per šviesolaidį

Mokslininkai iš Štutgarto universiteto Vokietijoje paskelbė apie reikšmingą proveržį, priartinantį mus prie būsimo kvantinio interneto. Jiems pirmą kartą pavyko perkelti kvantinę informaciją tarp dviejų šviesos dalelių, kurios buvo sukurtos ne tuo pačiu šviesos šaltiniu.

2025 m. gruodis
2025-12-12 06:10
Didžiulis mokslininkų proveržis: naujas gelis gali smarkiai prailginti akumuliatorių tarnavimo laiką
2025-12-11 15:27
Marse aptiktas keistas akmuo pribloškė NASA: spėja, kad tai senovinis geležies meteoritas
2025-12-10 18:46
Rentgeno laboratorija ant stalo: mokslininkai sukuria įrenginį, galintį pakeisti rentgeno gigantus
2025-12-10 15:08
Įspūdinga inovacija iš Japonijos: sukurta medžiaga, kuri transformuojasi pagal apšvietimą
2025-12-10 12:45
Istorinis mokslininkų pasiekimas: Paukščių Takas atgyja ekrane, matomos visos žvaigždės ir supernovos
2025-12-09 16:37
Lietingos Marso praeities įrodymai
2025-12-09 15:13
Dirbtinio intelekto atradimas: gyvybė Žemėje galėjo egzistuoti milijardu metų anksčiau
2025-12-08 18:29
Mokslininkai pagaliau rado būdą, kaip pagerinti garso kokybę automobilyje
2025-12-08 12:12
Netikėtas atradimas Mėnulyje: kinų misija atskleidė tai, ką NASA mokslininkai ilgai laikė neįmanomu
2025-12-07 18:12
Kosminė energija, kurios geriau neliesti: Žemę juosia milžiniškas energijos laukas
2025-12-07 09:37
Slaptų duomenų eros pabaiga? Mokslininkai nori susieti Žemę su kosmosu kvantiniais signalais
2025-12-06 18:23
Revoliucija mokslininkų laboratorijose: naujas lustas gali kardinaliai pakeisti šiandienos mediciną
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama