Elektronika.lt
 2026 m. vasario 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 21 d. 17:20
Indukcinė kaitlentė gali sunaudoti daugiau elektros nei jūs galvojate, bet yra būdų kaip galima sutaupyti
Vasario 21 d. 13:44
Lietuvių kalbos mokytoja apie DI mokykloje: kūrybiškumo jis nepakeis, bet savarankišką mąstymą gali susilpninti
Vasario 21 d. 09:26
Apklausa rodo: 9 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, net jei to nepastebi
Vasario 20 d. 20:40
Kinija meta iššūkį NASA: jau šiemet prasidės lemtinga misija, kuri gali pakeisti kosminę galią
Vasario 20 d. 17:13
Paaiškino, kuo pavojinga nebetinkama baterija: iki gaisro – vienas žingsnis
Vasario 20 d. 14:56
Kova dėl pirkėjų darosi vis intensyvesnė: kokie bus 2026-ieji el. rinkodarai?
Vasario 20 d. 11:57
Dveji Skaitmeninių paslaugų akto metai Lietuvoje: neteisėtas turinys šalinamas efektyviau, o vartotojų apsauga stiprėja
Vasario 20 d. 08:49
Saugumo technologijų raida: kas taps standartu, o kas liks tik prabangių modelių savininkams?
Vasario 19 d. 20:27
Projektas, kuris keičia miestą iš vidaus: Niujorke prasidėjo transporto perversmas
Vasario 19 d. 17:53
Saugus internetas prasideda namuose: 3 dalykai, kuriuos verta žinoti jau dabar
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai sukūrė robotą-žuvį, galinčią pasiekti vandenyno gelmes

Publikuota: 2025-08-28 22:06
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Donatas Gailiušis
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Įsivaizduokite technologiją, kuri gali judėti jūros gelmėse taip pat lengvai kaip tikra žuvis, bet kartu būti neįkyria, draugiška ekosistemai ir padėti atskleisti didžiausias mūsų planetos paslaptis. Būtent tokią inovaciją pristatė Harbino inžinerijos universiteto (Kinija) tyrėjai, sukūrę biologiškai įkvėptą robotą-žuvį.

Ji ne tik juda pasitelkdama pačios jūros energiją, bet ir gali pasinerti į didžiulį gylį, kuriame kiti aparatai ilgai neišgyventų.

Technologijos proveržis: žuvis vietoje mašinų

Šis robotas – tik 32 cm ilgio ir 670 g svorio – atrodo paprastas, tačiau jo konstrukcija revoliucinė. Vietoje tradicinių sunkių variklių mokslininkai panaudojo visiškai naują elektrinę-hidraulinę sistemą. Tai reiškia, kad judėjimui reikalinga jėga gaunama ne iš masyvių mechanizmų, o iš pačios jūros vandens jonų.

Kaip jis juda?

Robotas turi lankstų silikoninį korpusą. Jo šonuose įmontuotos specialios konstrukcijos sukuria elektrinį lauką, panaudodamos natūralius jūros vandens jonus.

Dėl to viduje esanti speciali skystoji medžiaga pradeda judėti iš vienos pusės į kitą, tarsi imituodama žuvies raumenis. Būtent ši skysčio cirkuliacija sukuria judėjimą – roboto „uodega“ plaka panašiai kaip gyvos žuvies.

Tobulas prisitaikymas prie slėgio

Didžiausia problema giluminiuose tyrimuose – milžiniškas slėgis. Kuo giliau, tuo jis didesnis, ir dauguma įprastų įrenginių paprasčiausiai sugniužtų. Tačiau šio roboto konstrukcija leidžia spaudimą kompensuoti automatiškai. Viduje esanti skystoji terpė ir lankstus korpusas padeda išlyginti jėgas, tad aparatas gali veikti net ekstremaliomis sąlygomis.

Įspūdingi bandymų rezultatai

Lauko sąlygomis robotas pasinėrė į 4000 metrų gylį. Laboratorijoje jis atlaikė slėgį, atitinkantį 10 000 metrų gylį, ir veikė prie vos +2 °C temperatūros. Palyginimui, giliausia vieta Žemėje – Čelendžerio bedugnė Marianų įduboje – siekia 10 935 metrus. Tai reiškia, kad šis įrenginys teoriškai galėtų pasiekti beveik pačias vandenyno ribas.

Ką jis gali?

Robotas-žuvis aprūpintas kamera ir optiniais jutikliais. Tokia įranga leidžia fiksuoti gyvūnų elgesį jų natūralioje aplinkoje, nesukeliant grėsmės ekosistemai.

Tradiciniai povandeniniai aparatai dažnai gąsdina jūros gyvūnus triukšmu ar šviesa, tačiau ši žuvis juda tyliai ir natūraliai. Tai reiškia, kad pirmą kartą žmonija gali gauti autentiškų duomenų iš pasaulių, kurie iki šiol buvo beveik nepasiekiami.

Mokslinė reikšmė ir ateities perspektyvos

Šis išradimas atveria naują etapą okeanografijoje. Robotas gali būti naudojamas ne tik stebėjimams, bet ir:

  • ekosistemų pokyčių stebėsenai,
  • klimato kaitos poveikio tyrimams,
  • naujų gyvybės formų paieškai,
  • naudingų išteklių aptikimui.

Be to, tokie biologiškai įkvėpti aparatai ateityje galėtų veikti kaip tinklai, stebintys visą jūros ekosistemą, perduodantys duomenis mokslininkams realiu laiku.

Kodėl tai svarbu?

Vandenynai užima daugiau nei 70 % Žemės paviršiaus, tačiau žmogus ištyrė vos kelis jų procentus.

Giliausios vietos išlieka paslaptingos, o jose slypi atsakymai į klausimus apie klimato raidą, biologinę įvairovę ir netgi planetos ateitį. Robotas-žuvis suteikia galimybę tyrinėti tai, kas anksčiau buvo neprieinama, be rizikos sugadinti subtilią jūros gyvybę.

Harbino inžinerijos universiteto mokslininkai sukūrė revoliucinį robotą-žuvį, judantį panašiai kaip tikra žuvis, pasitelkiant natūralius jūros vandens jonus. Jis atsparus milžiniškam slėgiui, gali pasiekti beveik didžiausią vandenyno gylį ir stebėti gyvybę jos natūralioje aplinkoje. Tai technologija, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie vandenynus.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Dirbtinis intelektas atveria kelią tikslesniam vėžio ir lėtinių ligų gydymui

Žmogaus genomas ilgą laiką buvo laikomas milžiniška, tik iš dalies perskaityta „knyga“. Nors jau žinome daug apie genus, kurie tiesiogiai koduoja baltymus, didžioji dalis mūsų DNR vis dar slepia paslaptis. Naujas „DeepMind“ sukurtas dirbtinio intelekto modelis „AlphaGenome“ žada atverti vadinamąjį „tamsųjį genomą“ ir iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame daugelio ligų kilmę ir galimus gydymo būdus.

Lavos tunelis Veneroje

Vulkanizmas nėra unikalus Žemės reiškinys; bent jau Jupiterio palydove Ijo irgi veržiasi ugnikalniai, taip pat vulkaninės veiklos pėdsakų rasta Marse ir Mėnulyje. Vienas iš tokių pėdsakų yra lavos tuneliai, kuriuos suformavo po paviršiumi tekėję magmos srautai. Dabar astronomai pirmą kartą parodė tuščio lavos tunelio egzistavimą Veneroje.

NASA atskleidė: dirbtinis intelektas pirmą kartą istorijoje vairavo marsaeigį be žmonių pagalbos

NASA istorijoje dar niekada nebuvo taip glaudžiai pasitelkusi dirbtinį intelektą planetų tyrimuose, kaip dabartinėje „Perseverance“ misijoje Marse. Remiantis pažangiais AI modeliais, pavyko suplanuoti ir įgyvendinti pirmąjį istorijoje marsaeigio maršrutą, kurį nuo pradžios iki pabaigos sudėliojo dirbtinis intelektas.

2026 m. vasaris
2026-02-19 21:18
KTU bendruomenės įvertinimas Lietuvos mokslų akademijoje: premija profesoriui ir apdovanojimai studentams
2026-02-10 16:12
Reliatyvumo patikrinimas gravitacinėmis bangomis
2026-02-09 15:54
Kas išties slepiasi Žemės šešėlyje? Atskleistas naujas būdas ieškoti nežemiškų objektų danguje
2026-02-09 13:37
Retos supernovos radijo spinduliuotė
2026-02-06 13:14
Europos ledo plutos storis
2026-02-06 06:07
Kinija nurungė JAV: sukūrė naują pasaulinį laiko standartą kosminėms misijoms Mėnulyje
2026-02-05 13:56
Dryžiai Merkurijuje rodo neseną aktyvumą
2026-02-04 07:45
Mūsų teleskopai prisideda prie įspūdingo asteroido tyrimų
2026-02-03 06:28
Saulės vidaus magnetinio lauko rekonstrukcija
2026-02-02 18:42
NASA nutraukė istorinę misiją: Marso mėginiai gali niekada nepasiekti Žemės
2026-02-01 12:11
Vandens gavyba Marse ateities misijoms
2026 m. sausis
2026-01-31 12:51
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama