Mokslininkai ilgai svarstė apie tai, ar egzistuoja daugiau nei viena visata. Nors ši mintis ilgai priklausė tik mokslinės fantastikos pasauliui, dabar kyla vilčių, kad kvantinių technologijų pažanga gali padėti atsakyti į šį klausimą. Vienas iš tokių proveržių, tai naujas atradimas, kurį padarė Kolorado universiteto Denveryje inžinierius Aakashas Sahai.
Jo darbas atveria galimybes ne tik tyrinėti visatos sandarą, bet ir sukurti itin pažangius medicinos įrankius, pavyzdžiui, gama spindulių lazerius, kurie naikina vėžines ląsteles nepažeisdami sveikų audinių. Pasak paties Aakasho Sahaio, tai labai jaudinantis laikotarpis mokslo bendruomenei, nes ši nauja technologija gali atverti visiškai naujas tyrimų kryptis. Jis lygina šį proveržį su ankstesniais atradimais, kurie leido sukurti lazerius, kompiuterių mikroschemas ir šviesos diodus.
Jo žodžiais, tai naujas žingsnis pirmyn, pagrįstas medžiagų mokslo pažanga.Sahai atrado, kaip laboratorijos sąlygomis galima sukurti itin stiprius elektromagnetinius laukus, kurie iki šiol buvo prieinami tik didžiulėse ir sudėtingose įstaigose, pavyzdžiui, Didžiajame hadronų greitintuve Šveicarijoje. Tokios įstaigos reikalauja milžiniškų investicijų, pažangios infrastruktūros ir kelia techninių rizikų.
Kad tai būtų įmanoma pasiekti mažesniu mastu, Sahai sukūrė specialią medžiagą, pagamintą iš silicio, kuri gali atlaikyti galingų dalelių spinduliavimą. Ši medžiaga leidžia kontroliuoti šilumą, kuri susidaro dėl greitai judančių elektronų. Būtent elektronų judėjimas ir sukuria reikiamus elektromagnetinius laukus. Dabar, naudodamiesi šiuo atradimu, mokslininkai gali stebėti sudėtingus reiškinius mažyčiame įrenginyje, kuris tilptų ant žmogaus nykščio.
Praktinė nauda mokslui ir medicinai
Sahai kartu su savo kolega doktorantu Kalyanu Tirumalasetty jau testavo šią technologiją SLAC laboratorijoje, kurią valdo Stanfordo universitetas. Kol kas rezultatai leidžia tikėtis, kad šis mažytis prietaisas gali padėti keisti ne tik fundamentinius tyrimus, bet ir realiai pagerinti žmonių gyvenimus.
Technologija jau turi laikinus patentus tiek JAV, tiek tarptautiniu mastu. Nors realios, plačiai naudojamos programos gali pasirodyti tik po daugelio metų, mokslininkus motyvuoja galimybė prisidėti prie žmonijos žinių pažangos. Pasak Sahai, vieną dieną gali būti sukurti gama spindulių lazeriai, kurie leis tyrinėti ne tik ląstelių branduolius, bet ir atomų branduolius. Tokie lazeriai galėtų padėti naikinti vėžines ląsteles itin tiksliai, nepaveikiant aplinkinių sveikų audinių.
Galimybė pažvelgti į visatos paslaptis
Be medicinos, ši technologija turi potencialo padėti mokslininkams patikrinti įvairias teorijas apie mūsų visatą. Viena iš jų, tai multivisatos idėja, kurią išpopuliarino garsus fizikas Stephenas Hawkingas. Naudodamiesi šia technologija, mokslininkai galėtų išsamiau tyrinėti pačią visatos struktūrą ir galbūt net įrodyti, kad egzistuoja daugiau nei viena visata.
Pasak Sahaio, toks proveržis neįvyksta per naktį. Kelias iki šio atradimo prasidėjo dar 2018 metais, kai jis pirmą kartą paskelbė apie savo tyrimus, susijusius su antimaterijos greitintuvais. Nors dar reikia daug darbo, jis tiki, kad per savo gyvenimą sulauks šios technologijos pilno išvystymo. Vasarą Sahai ir Tirumalasetty grįš į laboratoriją toliau tobulinti silicio pagrindo medžiagos ir lazerio veikimo metodų.
Šis mokslinis darbas primena, kad technologinė pažanga reikalauja kantrybės, aistros ir tikėjimo, kad net smulkiausios idėjos gali pakeisti pasaulį. Jei ši kvantinė technologija išvys dienos šviesą kaip praktinis įrankis, ji ne tik padės gydyti ligas, bet ir priartins mus prie atsakymo į vieną iš svarbiausių klausimų apie visatą.
Paieška archyve
