Albatrosai laikomi vienais įspūdingiausių skraidančių gyvūnų pasaulyje. Šie vandenynų paukščiai dėl savo didžiulių sparnų, kurių išskleistų ilgis gali siekti net tris su puse metro, kasdien įveikia net iki tūkstančio kilometrų.
Dabar mokslininkai nusprendė pasitelkti albatrosų skrydžio techniką tam, kad padėtų sukurti naujos kartos karinius dronus, kurie būtų ne tik išmanūs, bet ir itin ekonomiški. Gamtoje dažnai galima rasti sprendimų, kurie vėliau pritaikomi technologijų ir net ginkluotės srityje.
Šiuo atveju inžinierius ir mokslininkus įkvėpė albatrosų skrydžio būdas. Jų sugebėjimas ilgai sklandyti virš vandenyno be papildomos energijos sąnaudos sužavėjo ir paskatino JAV vyriausybinę agentūrą DARPA, atsakingą už pažangių gynybos technologijų kūrimą, finansuoti išsamius tyrimus.
Šie tyrimai vykdyti Sinsinačio universitete, kur mokslininkai detaliai analizavo albatrosų skrydžio ypatumus. Tikslas buvo išsiaiškinti, kaip šie paukščiai geba ilgai išsilaikyti ore nenaudodami energijos, ir pritaikyti tai projektuojant bepiločius orlaivius, gebančius efektyviai skristi itin ilgus atstumus, pasitelkiant tik natūralius oro srautus ir gamtines jėgas.
Albatrosų gebėjimai įspūdingi
Albatrosai sklandymui pasitelkia ne žemės šilumos sroves, kaip dauguma kitų paukščių, bet naudojasi vėjo kryptimi virš atviro vandenyno. Jie skrenda kaip tikri ore sklendžiantys jachtų kapitonai, kilimu aukštyn ir kritimu žemyn keisdami savo judėjimo trajektoriją, tuo pačiu taupydami energiją.
Vos tik praranda pagreitį, paukščiai leidžiasi žemyn, pasinaudodami sunkio jėga, o tada vėl skrieja aukštyn, pasitelkdami priešvėjinį skridimą. Tokiu būdu jie nuolatos juda pirmyn, bet beveik nevartoja energijos.
Ši skrydžio technika, kurioje skridimo kampas, kūno padėtis ir netgi sparnų forma yra nuolatos derinami prie besikeičiančių vėjo sąlygų, padeda albatrosams pasiekti tolimiausias kelionės vietas be būtinybės tūpti ar ilsėtis. Tai daro juos idealiais modeliais tiems, kurie kuria tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius.
Gamtos pamokos technologijų pažangai
Mokslininkai tikisi, kad tyrimų rezultatai taps pagrindu kurti naujos kartos karinius dronus, kurie galės veikti efektyviau, ilgiau ir nepriklausomai nuo nuolatinio energijos tiekimo.
Panašiai kaip albatrosai, šie dronai gebės pasinaudoti vėjo kryptimis, atmosferos srautais ir aerodinaminėmis galimybėmis tam, kad išlaikytų ilgalaikį skrydį ir pasiektų net ir labai tolimus taikinius.
Tai, kad paukštis geba taip efektyviai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir skristi itin dideliais atstumais be kuro, leidžia manyti, jog panašūs metodai galėtų būti pritaikyti ir žmonių sukurtose technologijose.
Inžinieriai planuoja, kad artimiausiu metu albatrosų įkvėptos technologijos bus panaudotos praktikoje, o tai gali visiškai pakeisti tai, kaip karinės operacijos vykdomos ore.
Paskutiniai skrydžio technikos aspektai
Vienas svarbiausių tyrimo akcentų, albatrosų gebėjimas nuolat reguliuoti sparnų padėtį pagal aplinkos sąlygas. Tokie prisitaikymo mechanizmai gali būti įdiegti ir dronuose, leisdami jiems efektyviau naudotis oro masėmis.
Tyrimai taip pat parodė, kad šie paukščiai visą savo judėjimą kruopščiai planuoja, jų skrydžio trajektorijos nėra atsitiktinės. Tai dar viena priežastis, kodėl jų judėjimas ore laikomas energetiškai itin našiu.
Šie stebėjimai ir analizės rodo, kad natūrali evoliucija gamtoje gali pasiūlyti neįkainojamų sprendimų net ir pažangiausiose technologijose. Albatrosų gebėjimai tapo gyvu įkvėpimu kurti efektyvesnius, išmanesnius ir aplinkai draugiškesnius bepiločius orlaivius. Tai, kas buvo natūralu paukščiams tūkstančius metų, dabar žengia į naują technologinį etapą žmonių pasaulyje.
Paieška archyve
