Daugeliui atrodo neįtikėtina, tačiau mokslininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų tvirtina aptikę naują spalvą, kuri iki šiol buvo žmogaus regėjimui nematoma. Šis atradimas atveria galimybę pažvelgti į pasaulį kitaip ir peržengti natūralias biologines ribas, kurios iki šiol lėmė, kokias spalvas mes galime matyti.
Naujasis atradimas apibūdinamas kaip ypatingai ryškus mėlynai žalsvas atspalvis, kurio žmogaus akis natūraliai negali užfiksuoti. Žmogaus regėjimo sistema natūraliai apribota trijų pagrindinių kūginių ląstelių tipų, kurios reaguoja į skirtingus šviesos bangos ilgius.
Šie trys tipai atsakingi už raudonos, žalios ir mėlynos spalvų atpažinimą. Jų tarpusavio sąveika leidžia mums matyti tūkstančius atspalvių, tačiau tam tikros spalvų kombinacijos lieka už mūsų gebėjimo ribų.
Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Berklyje ir Vašingtono universiteto sukūrė eksperimentinį įrenginį, pavadintą „Oz“, kuris gali tiksliai nukreipti lazerio spindulį į tam tikras kūgines ląsteles tinklainėje.
Tai leidžia aktyvuoti tik vidutinio jautrumo kūgelius, kuriems įprastomis sąlygomis neįmanoma perduoti išskirtinio signalo be kitų kūgelių įsikišimo. Tokiu būdu sukuriamas spalvinis pojūtis, kurio neįmanoma pasiekti natūraliai.
Neregėtas spalvinis įspūdis ir „Olo“ fenomenas
Eksperimentuose dalyvavo trys asmenys, kurie žvelgdami į pilką foną buvo veikiami žalios spalvos lazerio spinduliu, nutaikytu į konkretų kūgelių rinkinį. Dalyviai tvirtino, kad jų matytas atspalvis nepriklausė jokiai anksčiau pažįstamai spalvai.
Siekiant nustatyti, ar tai buvo žinoma spalva, dalyviai bandė ją atkartoti sumaišydami raudoną, žalią ir mėlyną šviesą, tačiau nepavyko. Buvo būtina pridėti daug baltos šviesos, kad spalva taptų labiau pažįstama.
Tyrėjai šią naują spalvą pavadino „olo“. Ji neturi tikslaus analogo žinomame regėjimo spektre, o jos artimiausias atitikmuo vaizduojamas kaip ryškus, prisotintas tonas, kurio įprastomis sąlygomis nematome.
Pasitelkus papildomus eksperimentus, tyrimo dalyviai buvo veikiami judančių taškų, nukreiptų į skirtingas kūgines ląsteles. Jie pranešė matantys spalvas, kurios neatitiko natūralaus spalvų rato, pavyzdžiui ryškias raudonas linijas arba besisukančius taškus „olo“ fone.
Diskusijos ir abejonės dėl atradimo prigimties
Ne visi mokslininkai vieningai pritaria šiam atradimui. Londono universiteto regėjimo tyrėjas Johnas Barburas pažymi, kad nors sugebėjimas aktyvuoti pavienes tinklainės ląsteles yra technologinis proveržis, tai dar nereiškia, kad buvo sukurta visiškai nauja spalva. Pasak jo, labai intensyvi žinoma spalva gali būti suvokiama kaip nauja dėl pakitusio ryškumo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tam tikrus techninius ribotumus. Dauguma eksperimentų buvo atliekami periferinėje regos lauko dalyje, nes ten esančias kūgines ląsteles lengviau taikyti. Tačiau šios ląstelės pasižymi mažesniu tikslumu, todėl regėjimo aiškumas gali būti mažesnis.
Perspektyvos ateičiai ir galimos praktinės naudos
Mokslininkai tikisi, kad jų sukurtas prototipas taps platforma naujiems regos tyrimams ir netgi galės būti pritaikytas spalvų aklumą turintiems asmenims. Jei šią technologiją pavyks tobulinti, tai galėtų suteikti galimybę individualiai kontroliuoti tinklainės ląstelių veiklą, o tai reikštų naują neurologijos ir regos mokslo erą.
Kol kas tyrimas išlieka eksperimentinio lygio, tačiau jis jau dabar parodė, jog žmogaus vizualinės patirties ribos gali būti praplėstos. Galbūt netolimoje ateityje galėsime ne tik suprasti daugiau apie mūsų regėjimo sistemą, bet ir išvysti spalvas, kurių gamta mums anksčiau neleido matyti. Tai būtų ne tik technologinis laimėjimas, bet ir žingsnis arčiau gilesnio pasaulio suvokimo.
Paieška archyve
