Elektronika.lt
 2026 m. kovo 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 17 d. 12:57
Mitais apipinti elektromobiliai: kodėl nerekomenduojama tempti ir kaip krauti lyjant?
Kovo 17 d. 09:15
Penkios klaidos, kurios verslui brangiai kainuoja renkantis elektros tiekimą
Kovo 16 d. 20:54
Lietuva ir Latvija pradeda kvantinės komunikacijos infrastruktūros projektą „Lat-LitQN“
Kovo 16 d. 18:42
„Lexus“ pristato visiškai naują ES: Lietuvoje pirmiausia pasirodys elektrinės versijos
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
Kovo 16 d. 15:32
FTMC vystoma moderni netiesinė mikroskopija ir DI – naujos galimybės biomedicinai ir skydliaukės vėžio diagnostikai
Kovo 16 d. 13:47
Kam skitas slaptasis naršymo režimas?
Kovo 16 d. 11:10
Energetika tarp geopolitikos ir žaliojo kurso: kas laukia po AEI proveržio?
Kovo 16 d. 09:30
Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime (1)
Kovo 16 d. 07:11
Pasaulinis IQ pirmą kartą krenta: pasimokykite iš programuotojų, kaip išlikti protingesniais už DI
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai nustebino patys save: kišeninis prietaisas veikia taip, kaip stambūs laboratoriniai įrenginiai

Publikuota: 2025-08-16 14:18
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkų komanda pristatė išradimą, kuris gali iš esmės pakeisti medžiagų analizės ir diagnostikos ateitį, tai itin mažą spektrometrą, telpantį ant piršto galiuko ir veikiantį labai maža įtampa. Šis prietaisas geba nuskaityti šviesą nuo ultravioletinių iki artimojo infraraudonųjų spindulių ruožo per mažiau nei milisekundę. Jo atsiradimas žymi svarbų žingsnį link spektroskopijos įrenginių, kuriuos būtų galima integruoti į išmaniuosius telefonus.

Tradiciniai spektrometrai dažniausiai yra dideli, sudėtingi ir reikalaujantys daug vietos, todėl jų taikymas ribotas. Tačiau naujasis įrenginys pasižymi tokiais pat gebėjimais kaip ir klasikiniai prietaisai, tačiau yra žymiai mažesnis ir taupesnis energijos sąnaudų atžvilgiu.

Jame panaudotas fotodetektorius, kurio jautrumą skirtingiems šviesos bangos ilgiams galima keisti reguliuojant įtampą, todėl jis gali itin tiksliai ir greitai analizuoti šviesos spektrą.

Mokslininkai nustebino patys save: kišeninis prietaisas veikia taip, kaip stambūs laboratoriniai įrenginiai

Naujos kartos spektrometras, sukurtas mokslininkų, yra tik kelių kvadratinių milimetrų dydžio. Jo dizainas leistų įrenginį sumažinti iki pikselio dydžio, o tai atveria galimybę jį integruoti net į mobiliuosius telefonus. Toks žingsnis galėtų iš esmės pakeisti tai, kaip žmonės naudoja spektroskopiją nuo profesionalių laboratorijų iki kasdieninių programų, kurias pasieks kiekvienas vartotojas.

Tikslumas ir greitis naudojant minimalų energijos kiekį

Šis įrenginys veikia pasitelkdamas labai mažą, mažesnę nei vieno volto įtampą. Pritaikant įvairius įtampos lygius, fotodetektorius fiksuoja skirtingus šviesos bangos ilgius. Surinkus duomenis, paprasta skaitmeninė programa gali atkurti tikslią šviesos charakteristiką, kuri atspindi medžiagos savybes. Visa ši analizė trunka mažiau nei tūkstantąją sekundės dalį.

Ankstesni bandymai kurti miniatiūrinius fotodetektorius dažnai būdavo ribojami sudėtingos optikos, aukštos įtampos poreikio ar per siauro šviesos spektrinio jautrumo. Šio naujojo modelio sėkmė slypi gebėjime išlaikyti platų spektrinį diapazoną, didelį jautrumą ir greitą atsaką, nepaisant mažo dydžio.

Panašus tikslumas kaip ir stambiuose įrenginiuose

Mokslininkai nustebino patys save: kišeninis prietaisas veikia taip, kaip stambūs laboratoriniai įrenginiai

Atliekant pirminius bandymus, paaiškėjo, kad miniatiūrinis spektrometras gali varžytis su įprastiniais spektroskopijos prietaisais. Jo tikslumas buvo prilygintas standartiniams laboratoriniams įrenginiams, o jautrumas atitiko komercinius fotodetekcijos prietaisus. Tai reiškia, kad mažas dydis ir paprastesnė struktūra nė kiek nesumažina veikimo efektyvumo.

Ilgalaikis tikslas yra šią technologiją paversti prieinamą plačiajai rinkai. Joje slypi potencialas naudoti spektrometrus ne tik mokslo įstaigose, bet ir kasdieniuose kontekstuose nuo asmeninių sveikatos stebėjimo priemonių iki išmaniųjų namų sistemų. Vien tik galimybė įdiegti šį įrenginį į išmanųjį telefoną gali atverti duris daugybei naujų taikymų.

Naujos galimybės tyrimams ir buičiai

Miniatiūrinis spektrometras taip pat gali padėti plėtoti tokias sritis kaip vaizdinė spektroskopija ar mikroskopinė spektroskopija, kurios iki šiol buvo ribojamos dėl įrangos dydžio ir kainos. Moksliniai tyrimai taps prieinamesni mažesnėms laboratorijoms ar net mokykloms, o buitiniai naudotojai galės naudotis medžiagų analizės įrankiais savo kišenėje.

Šis išradimas rodo, kaip technologijos gali mažėti, bet tuo pačiu stiprėti funkcionalumu. Tai dar vienas žingsnis link pasaulio, kuriame pažangūs analizės įrankiai tampa tokie įprasti ir lengvai pasiekiami kaip išmanusis telefonas. Ir nors kol kas šis spektrometras yra tik prototipas, jau dabar aišku, kad jo potencialas yra didžiulis tiek mokslo, tiek kasdienio gyvenimo srityse.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama