Ar Marsas kadaise galėjo būti gyvybės namais? NASA roveris „Curiosity“ dar kartą nustebino mokslininkus – Marso dykumos paviršiuje jis aptiko mažytį, vos 2,5 cm skersmens, šviesų akmenį, kuris primena jūros koralą.
Šis radinys gali tapti svarbiu įrodymu, kad kadaise raudonoji planeta buvo padengta vandeniu ir galimai gyvybe. Šis neįprastas akmuo, rastas Gale krateryje, susidarė maždaug prieš milijardą metų.
Asociatyvi DI sugeneruota nuotr.
Senovinė Marso vandens istorija slypi akmens formoje
Mokslininkų manymu, tada vanduo pernešdavo ištirpusius mineralus į uolienų plyšius.
Kai vanduo išgaruodavo, likdavo kristalizuotos struktūros, kurios ir sudaro šio akmens formą – primenančią koralą. „Curiosity“ jau anksčiau fiksavo panašias struktūras, patvirtinančias turtingą Marso vandens praeitį.
Šią vasarą roveris taip pat užfiksavo unikalią struktūrą, primenančią voratinklį – vadinamą „boxwork“. Ji susidarė tokių pačių procesų metu ir dar labiau liudija apie senas chemines reakcijas Marso uolienose.
Kas nutiko Marso vandeniui?
NASA duomenimis, Marsas kadaise turėjo upes, ežerus, galbūt net vandenynus. Tačiau kodėl vanduo išgaravo iki galo – mokslininkai dar bando išsiaiškinti. Net ir praradus paviršinį vandenį, po planetos paviršiumi ilgą laiką veikė skysti šaltiniai, kurie keitė uolienų sudėtį. Ilgainiui stiprūs Marso vėjai nugludino minkštus sluoksnius, atskleidę kietus mineralus. Būtent šie mineralai ir suformavo sudėtingus raštus, matomus šiandien roverio nuotraukose.
Gyvybės paieškos Marse – ar jos pradžia?
Tokie radiniai yra vilčių šaltinis astrobiologams. Jei vanduo Marse egzistavo milijardus metų, tai reiškia, kad gyvenimas turėjo galimybę atsirasti ir vystytis. Svarbiausia – dabar mokslininkai pradeda rasti pirmuosius gyvybės pėdsakus, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie Raudonąją planetą.
Paieška archyve
