Elektronika.lt
 2026 m. kovo 16 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 16 d. 16:30
Nerimas dėl egzaminų – KTU psichologo patarimai
Kovo 16 d. 15:32
FTMC vystoma moderni netiesinė mikroskopija ir DI – naujos galimybės biomedicinai ir skydliaukės vėžio diagnostikai
Kovo 16 d. 13:47
Kam skitas slaptasis naršymo režimas?
Kovo 16 d. 11:10
Energetika tarp geopolitikos ir žaliojo kurso: kas laukia po AEI proveržio?
Kovo 16 d. 09:30
Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime (1)
Kovo 16 d. 07:11
Pasaulinis IQ pirmą kartą krenta: pasimokykite iš programuotojų, kaip išlikti protingesniais už DI
Kovo 15 d. 16:41
Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
Kovo 15 d. 12:09
Lietuva stiprina skaitmeninį skydą: universitetai ir verslas kuria bendrą atsaką kibernetinėms grėsmėms
Kovo 15 d. 08:28
Pramonės elektrifikacija gali sutaupyti Europai 250 mlrd. eurų per metus – kas stabdo proveržį?
Kovo 14 d. 16:20
Mažas prietaisas, gelbstintis gyvybes: ką svarbu žinoti apie širdies stimuliatorių
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Elektronai išnyksta kaip garsas ausinėse? Šis kvantinis triukas gali atvesti mus į visiškai naują erą

Publikuota: 2025-08-02 16:14
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Riversaide atrado būdą, kaip valdyti elektros srautą per kristalinį silicį, tai vieną svarbiausių medžiagų šiuolaikinėse elektroninėse technologijose.

Elektronai išnyksta kaip garsas ausinėse? Šis kvantinis triukas gali atvesti mus į visiškai naują erą
Asociatyvi nuotr.

Jie pasinaudojo kvantiniu elektronų elgesiu ir parodė, kaip subtiliai pakeitus atomų išsidėstymą silicije galima iš esmės įjungti arba išjungti laidumą. Šis proveržis gali lemti dar mažesnių, spartesnių ir efektyvesnių prietaisų kūrimą.

Kai elektronai juda itin mažose erdvėse, jie elgiasi ne kaip kietos dalelės, o kaip bangos. Ši kvantinė savybė leidžia pasireikšti reiškiniui, vadinamam destruktyviąja interferencija.

Tai tarsi garso bangų atšaukimas ausinėse su triukšmo slopinimu, panašiu principu elektronų bangos gali viena kitą užslopinti, taip blokuodamos elektros srautą. Šią savybę galima valdyti formuojant silicio atomų struktūrą itin simetriškai.

Profesorius Timas Su, tyrimui vadovavęs chemijos mokslininkas, pabrėžė, kad simetriškos silicio struktūros gali nutildyti elektronų judėjimą, o dar svarbiau, tai įmanoma kontroliuoti. Tai leidžia elektronikos komponentus valdyti ne vien naudodami tradicinius metodus, o pasitelkus molekulinį tikslumą.

Tradiciniai metodai pasiekia ribas

Technologijų pramonė jau kuris laikas susiduria su ribojančiais veiksniais, bandydama dar labiau sumažinti mikroschemų dydį. Iki šiol dažniausiai naudotas metodas, mikroskopinių takelių ėsdinimas į silicio plokšteles arba jų savybių keitimas pridedant kitų elementų. Tačiau šie metodai nebegali kovoti su kvantiniais reiškiniais, kurie pradeda dominuoti ypač mažose struktūrose.

Būtent čia atsiveria naujas kelias. Vietoj to, kad būtų formuojami iš didesnių dalių, Su komanda silicį konstravo iš apačios į viršų, molekulę po molekulės. Toks būdas suteikia absoliutų tikslumą kontroliuojant atomų padėtį ir leidžia tiksliai valdyti, kaip juda elektronai.

Iššūkiai virsta galimybėmis

Silicis, tai antras pagal paplitimą elementas Žemės plutoje jau dešimtmečius yra pagrindas šiuolaikinei elektronikai. Tačiau mažėjant įrenginių dydžiui, kvantiniai reiškiniai tampa vis aktualesni. Vienas jų yra elektronų gebėjimas prasiskverbti pro izoliacinius sluoksnius, tai ilgą laiką laikytas problema. Dabar mokslininkai siūlo keisti požiūrį ir ne bandyti išvengti šių efektų, o išnaudoti juos kaip naujus įrankius.

Pasak Su, jų darbas rodo, kad molekulinė simetrija silicije lemia trikdžius, kurie gali blokuoti arba leisti elektronų judėjimą. O šį trikdį galima įjungti arba išjungti tiesiog keičiant, kaip elektrodai jungiasi prie molekulės.

Ateities taikymas elektronikoje ir energetikoje

Nors kvantinės interferencijos idėja nėra nauja, tai vienas pirmųjų bandymų ją panaudoti tikroje, trimatėje, deimanto struktūros silicijoje, tai tokioje, kokia jau naudojama komercinėse mikroschemose. Tai reiškia, kad atradimas gali būti pritaikytas realiame technologijų pasaulyje be poreikio kurti visiškai naujas medžiagas.

Šis metodas gali ne tik padėti kurti itin mažus elektronikos jungiklius, bet ir būti pritaikytas termogeneratoriuose, įrenginiuose, kurie paverčia šilumos perteklių į elektrą. Taip pat galimi taikymai kvantiniuose kompiuteriuose, kuriems reikalingi tikslūs ir stabilūs komponentai.

Tyrimą apibendrinęs profesorius Su pabrėžė, kad tai ne tiesiog nedidelis patobulinimas, o iš esmės naujas būdas suprasti ir valdyti silicį. Ši kryptis gali iš esmės pakeisti požiūrį į tai, ką galima pasiekti su šia vis dar neišsemta medžiaga.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys

Saulė kas 11 metų pereina aktyvumo ciklą – nuo ramybės, kai dėmių paviršiuje, žybsnių ir plazmos pliūpsnių beveik nėra, iki maksimalaus aktyvumo, kai paviršius virte verda. Tyrinėti, kas vyksta Saulės viduje šių ciklų metu, leidžia helioseismologija – garso bangų, sklindančių žvaigždės viduje ir virpinančių jos paviršių, analizė.

2026 m. kovas
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama