Ar įmanoma patirti gamtos poveikį net neišėjus iš namų? Naujas tyrimas rodo, kad virtuali miško aplinka gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir stiprinti atmintį, ypač ten, kur gamta sunkiai pasiekiama.
Asociatyvi nuotr.
Tyrimą atliko tyrėjai iš „Max Planck“ žmogaus raidos instituto ir Hamburgo Eppendorfo universiteto medicinos centro. Jų pilotinis eksperimentas parodė, kad laikas, praleistas virtualiame miške, gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį emocinei savijautai. Ypač tada, kai į procesą įtraukiamos kelios juslės vienu metu, tai yra regėjimas, klausa ir uoslė.
Japonijoje jau seniai žinoma terapinė praktika „Shinrin-yoku“, arba „miško maudynės“, kuri padeda sumažinti kraujospūdį bei stresą. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar virtualus gamtos atvaizdavimas taip pat gali turėti tokį poveikį ir ar stimuliuojant daugiau nei vieną pojūtį poveikis būtų stipresnis.
Kaip vyko tyrimas?
Buvo sukurtas aukštos raiškos 360 laipsnių virtualios realybės miško vaizdo įrašas, nufilmuotas „Sonnenbergo“ gamtos rezervate, kuriame auga didžiausias Europoje duglasinių eglių miškas. Įrašas papildytas natūraliais miško garsais ir eterinių duglasinės eglės aliejų kvapu.
Dalyviams buvo taikytos keturios skirtingos patirties versijos, tai visiška multisensorinė (vaizdas, garsas ir kvapas kartu) bei trys atskiros, tik vaizdas, tik garsas ar tik kvapas. Tie, kurie dalyvavo tik garsinėje ar kvapų patirtyje, buvo pateikti neutraliame virtualiame fone, kad tyrimo rezultatus neįtakotų vaizdiniai dirgikliai.
Daugiausiai naudos iš visapusiškos patirties
Daugiau nei 130 tyrimo dalyvių iš pradžių buvo supažindinti su stresą keliančiais vaizdiniais, kad jų emocinė būsena būtų kiek išbalansuota. Tuomet jie patyrė vieną iš keturių minėtų virtualių miško patirčių.
Rezultatai parodė, kad stipriausias teigiamas poveikis nuotaikai ir susiliejimo su gamta jausmui pasireiškė tuomet, kai buvo aktyvuotos visos trys juslės vienu metu. Pastebėtas ir nedidelis darbo atminties pagerėjimas, tai gebėjimas trumpam laikyti ir apdoroti informaciją.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad kol kas tai tik pirmasis žingsnis, o norint patvirtinti rezultatus, reikalingi platesni tyrimai su didesniu dalyvių skaičiumi.
Praktinės taikymo galimybės
Pasak tyrimo vadovės Leonie Ascone, net jei virtuali gamta negali visiškai pakeisti tikrosios, jos poveikis emocinei sveikatai yra akivaizdus. Panašią nuomonę išsakė ir Simone Kühn, tyrimo vadovė bei Aplinkos neuropsichologijos centro direktorė. Ji pabrėžė, kad tokios technologijos gali tapti labai vertingu įrankiu ten, kur natūrali gamta yra sunkiai pasiekiama, tai yra gydymo įstaigose, miesto aplinkoje, ofisuose ar net oro uostų laukiamuosiuose.
Anot Kühn, gamtos vaizdai, garsai ir kvapai iki šiol buvo nepakankamai vertinami kaip potencialūs emocinės savijautos gerintojai. Šis tyrimas parodė, kad jų derinys gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir netgi sustiprinti pažintines funkcijas.
Tyrimas įrodo, kad miško terapija gali būti veiksminga net ir virtualioje erdvėje. Multisensorinė patirtis, tai yra rega, klausa ir uoslė stiprina emocinę savijautą ir prisideda prie geresnės psichikos sveikatos net tuomet, kai žmogus fiziškai nebūna gamtoje. Nors reikia dar daug tyrimų, šis darbas atveria galimybę naudoti technologijas kaip priemonę kurti sveikesnę aplinką net ir betoniniuose miestuose.
Paieška archyve
