Elektronika.lt
 2026 m. vasario 2 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 1 d. 19:34
Nematoma saulės grėsmė: NASA ir IBM bando nuspėti tai, kas iki šiol atrodė chaotiška ir neįmanoma
Vasario 1 d. 17:47
Kaip į „Apple Passwords“ aplikaciją perkelti slaptažodžius iš kitų aplikacijų
Vasario 1 d. 15:07
Kaip sukurti asmenines dovanas neturint profesionalių dizaino įgūdžių?
Vasario 1 d. 13:30
Ką iš tikrųjų reiškia SOS? Sužinokite, ką iš tiesų reiškia ir kodėl tai tapo universaliu pagalbos šauksmu
Vasario 1 d. 11:18
Duomenų apsaugos dilema: technologijos tobulėja, tačiau žmonių įpročiai – lyg įkalti akmenyje
Vasario 1 d. 09:45
Kokie veiksniai iš tikrųjų įtakoja jūsų spausdintinių plokščių gamybos kaštus
Vasario 1 d. 07:36
„Google“ eros pabaiga: kur atsakymų ieškome šiandien?
Sausio 31 d. 19:19
Šaltis atskleidžia elektromobilių silpnąją vietą: žiemą tai nustebina net patyrusius vairuotojus
Sausio 31 d. 17:48
Naujas gerbėjas ar sukčius? Dirbtinio intelekto romantinės apgavystės ir kaip jas atpažinti
Sausio 31 d. 15:18
Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp standžiųjų ir lanksčiųjų grandinių surinkimo reikalavimų?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus P. Skargos vardu pavadintas asteroidas

Publikuota: 2025-02-03 13:48
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardu pavadintas asteroidas Skarga. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai dr. Kazimieras Černis ir dr. Justas Zdanavičius VU Molėtų astronomijos observatorijoje.

„Sugalvoti asteroidui vardą buvo nesunku – tokios asmenybės kaip Vilniaus universiteto rektoriai Skarga, Poczobutas, Dziewulskis ir kiti man visuomet imponavo. Be to, jau ilgą laiką bendradarbiaujame su Vatikano observatorijos astronomais jėzuitais ir matome tarp jų daug aukšto lygio šiuolaikinių mokslininkų“, – asteroido vardo istoriją pasakoja dr. K. Černis.

Vasario mėnesį minimos P. Skargos 489-osios gimimo metinės. VU Istorijos fakulteto docentas Liudas Jovaiša pirmąjį VU rektorių apibūdina kaip išskirtinę anuometinio Vilniaus asmenybę.

„Jis buvo lenkų jėzuitas, neeilinė Abiejų Tautų Respublikos visuomenės gyvenimo figūra. Tai vienas iš lenkų literatūros klasikų, rašęs tikėjimo, moralės, visuomeninio ir politinio gyvenimo temomis („Seimo pamokslai“) ir kaip teologas polemizavęs su protestantais. Visapusiška Skargos kaip rašytojo ir pamokslininko veikla pirmiausia išsiskleidė Vilniuje, kur jis nuo 1573 m. ėjo jėzuitų kolegijos pamokslininko pareigas, o 1579 m. tapo ir pirmuoju universiteto rektoriumi. Jo parengtas ir bestseleriu tapęs veikalas „Šventųjų gyvenimai“ pirmą kartą buvo išspausdintas 1579 m. Vilniuje, Universiteto spaustuvėje. Skargą su astronomija galėtų sieti tai, kad jį galima drąsiai vadinti tikra savojo istorinio amžiaus žvaigžde“, – pasakoja istorikas.

Asteroidas Skarga buvo aptiktas 2007 m. kovo 23 d. VU Molėtų astronomijos observatorijoje. Dr. K. Černis ir dr. J. Zdanavičius pirmąjį kartą jį užfiksavo su 0,5 m skersmens Maksutovo sistemos teleskopu. Pirmieji astrometriniai duomenys kovo 24 d. buvo skubiai išsiųsti į Mažųjų planetų centrą Harvardo observatorijoje (JAV). Kovo 26 d. naujas objektas buvo patvirtintas JAV Kit Pyko observatorijoje (Kitt-Peak Observatory, Arizona) 1,8 metro skersmens teleskopu. Šis asteroidas gavo pažymėjimo numerį 2007 FO34.

Mažųjų planetų centras apskaičiavo asteroido orbitą ir nustatė, kad jis yra maždaug 3 km skersmens, apskrieja Saulę per 4 metus ir 164 dienas ir sukasi asteroidų juostos išorinėje pusėje.

2024 m. spalio 14 d. Tarptautinė astrononomų sąjunga paskelbė, kad asteroidui, kurio katalogo numeris 2007 FO34 (327977), suteikiamas vardas Skarga.

Asteroidas Skarga vėl bus gerai matomas 2026 m. rugpjūčio mėn. Ožiaragio žvaigždyne, žemai virš Lietuvos horizonto kaip 19–20 ryškio objektas. Asteroido orbitos elementai:a = 2,706 av, e= 0,043, i= 6.52 , P = 4,45 m.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Vandens gavyba Marse ateities misijoms

Naujoje apžvalgoje nagrinėjamos vandens išgavimo Marse perspektyvos pirmųjų misijų metu ir tam reikalingos technologijos. Analizėje aptariamos vandens išgavimo iš įvairių Marso šaltinių – požeminių ledų, dirvožemio drėgmės ir atmosferos garų – galimybės.

Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina

Saulės žybsniai yra galingi sprogimai žvaigždės vainike, kuriame magnetinio lauko. Nepaisant daugiau nei pusšimčio metų tyrimų, vis dar turime daugybę klausimų apie juos. Vienas jų – kaip magnetinė energija perduodama vainiko plazmai ir kaip ji įgreitina daleles.

Netikėtai karštas galaktikų spiečius

Iki šiol karštoji tarpgalaktinė terpė buvo aptikta vos keliose sistemose, kurių šviesa mus pasiekia iš laikų mažiau nei trys milijardai metų po Didžiojo sprogimo. Dabar astronomai aptiko karštosios tarpgalaktinės terpės ženklus besiformuojančiame spiečiuje SPT2349-56, kurį matome iš 1,4 milijardo metų amžiaus Visatos.

2026 m. sausis
2026-01-30 06:08
Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-29 09:44
Raudonųjų taškelių masės – normalios
2026-01-28 10:31
Nykštukinių galaktikų susijungimai
2026-01-27 13:07
Sprogimų Galaktikos centre atspindžiai
2026-01-27 09:11
Mokslininkai pripažįsta esminę klaidą: ateiviai galėjo siųsti ženklus jau dešimtmečius
2026-01-26 16:47
Juodųjų skylių išmetimų konkurencija
2026-01-25 14:37
Smūgis sukūrė Mėnulio asimetriją
2026-01-24 12:36
Elektronikos atliekos taps vertingesnės nei kada nors anksčiau
2026-01-23 12:53
NASA dalinasi stulbinančiais vaizdais: tai vienas plačiausių iki šiol užfiksuotų vaizdų iš Marso
2026-01-21 12:08
Pasitvirtinus šiai mokslininkų sukurtai technologijai – tradicinės saulės baterijos gali tapti istorija
2026-01-20 15:52
Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama