Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 24 d. 16:49
DI kurta reklama: kada greičiau ir pigiau gali kainuoti brangiau
Gegužės 24 d. 10:23
Kada reikės daugiau padavėjų, o kada – meniu kita kalba? Ekspertė paaiškino, kaip technologijos keičia turizmą
Gegužės 23 d. 16:36
Nerimą keliantis dirbtinio intelekto proveržis – signalas mums
Gegužės 23 d. 10:47
Kodėl po kibernetinės atakos verslai ginčijasi ne tik su įsilaužėliais, bet ir tarpusavyje
Gegužės 22 d. 18:29
„Samsung“ pristato naują monitorių liniją: nuo pirmojo 6K žaidimų ekrano iki sprendimų profesionalams
Gegužės 22 d. 16:39
Pasidalijo įspūdžiais: ar komerciniams elektromobiliams jau atviras kelias po Baltijos šalis? (1)
Gegužės 22 d. 14:18
Dirbtinis intelektas taps dar mažiau pastebimas: „Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius
Gegužės 22 d. 12:12
„Microsoft“ pristatė labai brangius planšetinius kompiuterius „Surface Pro 12“ ir nešiojamuosius kompiuterius „Surface Laptop 8“
Gegužės 22 d. 10:24
Tūkstančiai perkamų akademinių darbų griauna pasitikėjimą aukštuoju mokslu (1)
Gegužės 22 d. 08:38
„Ei, „Google“, ar galiu čia pastatyti automobilį?“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuva siekia tapti inovacijų lydere regione: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su MIT

Publikuota: 2025-01-29 09:27
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Sausio 28 d. LR Prezidentūroje įvyko istorinis Lietuvos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo renginys su pasaulio mokslo ir inovacijų lyderiu, nuolat įvairiuose pasaulio reitinguose pirmaujančiu Masačusetso technologijos institutu (MIT, Bostonas, JAV). Bendradarbiavimą užmezgusiam Lietuvos konsorciumui dėl MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) vadovauja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Jono Petronio nuotr.

„Nepaprastai džiaugiamės užmegzdami partnerystę su MIT, pasaulyje pripažinta institucija, kuri nuolat yra mokslo ir technologijų pažangos priešakyje. Tai svarbus žingsnis Lietuvai, parodantis mūsų pastangas siekti naujovių tokiose kertinėse srityse kaip atsinaujinanti energija, skaitmeninės technologijos, verslumas, biotechnologijos ir kt. Mus ypač įkvepia MIT gebėjimas sklandžiai integruoti tyrimus ir studijas įvairiose disciplinose, taip sukuriant gyvybingą intelektualinę erdvę, kurioje inovacijos nuolat vystosi ir plečiasi“, – pažymėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pagrindinis Lietuvos bendradarbiavimo su MIT iniciatorius, šio instituto profesorius Gediminas Urbonas renginyje pabrėžė, jog ši diena žymi istorinio bendradarbiavimo pradžią. Užmegzti ryšiai leis Lietuvai bendradarbiauti su vienais geriausių pasaulio mokslininkų ir tyrėjų, stiprins Lietuvos transatlantinius ryšius, didins šalies matomumą tarptautinėje arenoje, tikimasi, padės pritraukti užsienio investicijas bei talentus.

„Tai žymi mūsų bendrą pasiekimą, kuomet apsijungia tiek verslo lyderiai, tiek pagrindiniai universitetai, mokslo institucijos. Imamės investuoti į mūsų bendrą ateitį. Tapdami „MISTI-Lietuva“ organizacijos dalimi, mes prisijungiame prie dar 30 valstybių, kurios bendradarbiauja su MIT, ir prie neprilygstamos ekosistemos, kuria naudojasi Harvardo, Bostono ir daug kitų pasauliniu garsu pripažintų mokslinių institucijų ir organizacijų. To dėka turime galimybę tapti mokslo, technologijų ir inovacijų centro dalimi“, – sakė prof. G. Urbonas, tuo pačiu atkreipęs dėmesį, kad MIT itin puikiai palaiko skirtingų disciplinų suderinimą, kuris svarbus kovojant su įvairiais šiuolaikiniais iššūkiais.

JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald padėkojo konsorciumui už įgyvendintą galimybę ir užmegztus ryšius su MIT. „JAV ir Lietuva yra partnerės ir laisvos šalys, mane nepaprastai įkvepia Lietuvos indėlis į pasaulinę technologijų ir mokslo pažangą. JAV didžiuojasi, kad yra namai vieniems geriausių universitetų bei institutų, o Lietuvos mokslinių tyrimų bendruomenė išties remiasi aukštomis vertybėmis ir aukšta darbo etika. Esu tikra, kad ši partnerystė sukurs ilgalaikius ryšius tarp mūsų valstybių“, – sakė ambasadorė.

Tarp numatytų bendradarbiavimo formų – bendri mokslinių ir meninių tyrimų, technologijų ir verslo projektai, inovacijų kūrimas, abipusis tarptautinis mokslininkų ir studentų mobilumas, STEAM ir verslumo pamokos Lietuvos mokyklose arba STEAM centruose, mokymai, MIT studentų stažuotės Lietuvoje ir kt. Taip pat planuojama inicijuoti specialias programas dirbtinio intelekto, klimato kaitos ir kitose srityse.

„Naujasis „MIT-Lietuva“ fondas skatins įvairius mokslinių tyrimų bendradarbiavimo projektus, kad būtų galima kurti naujausias inovacijas tiek čia Lietuvoje, tiek su kolegomis MIT. Šie fondai kuriami įvairiose šalyse, per pastaruosius metus įvairiems projektams skirta daugiau nei 27 mln. JAV dolerių“, – dėkodama prof. G. Urbonui ir kitiems iniciatoriams pažymėjo MIT Ukrainos programos įkūrėja ir direktorė, MIT Eurazijos programos direktorė prof. Elizabeth Wood.

Bendradarbiavimo dėka į Lietuvą galės atvykti ir patirtimi dalinsis, prie įvairių iniciatyvų jungsis aukščiausio lygio MIT tyrėjai. Planuojama, kad Lietuva prisijungs ir prie MIT antreprenerystės tinklo, kuris suteikia prieigą prie instituto išteklių, mokymų, renginių ir bendradarbiavimo galimybių, skirtų skatinti antreprenerystės ekosistemos plėtrą.

„Tarptautinis bendradarbiavimas itin svarbus MIT. Mūsų studentus, mokslininkus sėkmė aplanko tuomet, kuomet jie bendradarbiauja tarptautiniu lygmeniu su įvairiais partneriais – prie to prisidės ir Lietuva. Entuziastingai žvelgiame į ateitį ir toliau norime gilinti mūsų ryšius“, – tikino MIT Tarptautinių ryšių prorektorius prof. Duane Boning.

MIT MISTI partnerių teigimu, ši programa yra strateginė investicija į Lietuvos ateitį – ji sudaro galimybes šaliai tapti mokslo ir novatoriškų sprendimų lydere regione.

„Dalyvavimas MIT tarptautinių mokslo ir technologinių iniciatyvų programoje gali pakeisti ne tik Lietuvos akademinį ir mokslo pasaulį, bet ir mūsų šalies ekonomikos pagrindus. Ji suteikia Lietuvai galimybę tapti inovacijų centru, šalimi, pripažįstama už savo indėlį į aukštųjų technologijų pramonę, pažangiausius tyrimus ir novatoriškus sprendimus, skirtus pasauliniams iššūkiams spręsti“, – teigė LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Partnerystė su MIT ir dalyvavimas MISTI programoje stiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą, prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei šalies švietimo sistemos modernizavimo, diegiant inovatyvius mokymo metodus. Viliamasi, jog ryšių dėka Lietuvai pavyks pritraukti naujas investicijas ir talentus, taip pat – vystyti naujas strategijas ir sprendimus įvairiose srityse.

MIT MISTI konsorciumo veiklos pradžioje lyderystės suburiant jo narius ėmėsi Lietuvos mokslo taryba, kuri reikšmingai remia konsorciumą ir jo veiklas. Konsorciumo partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas

Jaunoje, dar milijardo metų neturinčioje Visatoje, jau egzistavo supermasyvios juodosios skylės, kurių masės viršija milijardą Saulės masių. „James Webb“ teleskopu atrasta ir mažesnių, taip pat pastebėta bendra tendencija, kad jų masių santykis su motininių galaktikų žvaigždžių mase dažnai net šimtus kartų viršija šio santykio vertę, būdingą aplinkinei Visatai.

Potvyniai senovės Marse – silpni

Potvyniai Žemėje padeda reguliuoti klimatą ir netgi palaikyti planetą tinkamą gyvybei. Jie varo vandenyno sroves, maišo deguonį gelmėse ir perneša maistines medžiagas. Greičiausiai potvyniai buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui – pirmosios ląstelės galimai formavosi potvynių užliejamose pakrantėse, į kurias bangos atnešdavo naujų maisto medžiagų. Gali būti, kad panašūs procesai veikė ir senovės Marse.

Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius

Saulė nuolatos virpa – slėgio bangos keliauja gilyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal, atnešdamos informaciją apie procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Šios bangos, dar vadinamos p-modomis, leidžia mokslininkams tyrinėti žvaigždės gelmes panašiai, kaip seismologai pagal žemės drebėjimus atkuria Žemės vidų.

2026 m. gegužė
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-18 09:31
Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
2026-05-15 09:29
3000 naujų rudųjų nykštukių
2026-05-14 09:28
Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?
2026-05-13 09:25
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama