2024 metais trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ laureatėmis Lietuvoje šiemet tapo tyrėjos Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė ir Viltė Janušauskaitė. Kiekviena jų gaus 7 000 eurų stipendiją už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti jų karjerą moksle.
Lapkričio 12 d., antradienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyks devynių 2024 metų konkurso laureačių iš trijų Baltijos valstybių apdovanojimo iškilmės. Numatoma, kad jose laureates sveikins šalių švietimo ir mokslo ministrai, dalyvaus nacionalinių mokslų akademijų ir UNESCO sekretoriatų vadovai. Renginys vyks anglų kalba, bus tiesiogiai transliuojamas iš LMA salės.
 Daktarė Greta Varkalaitė. Asm. archyvo nuotr. |
|---|
Informacija apie laureates:
Daktarė Greta Varkalaitė, LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, siekia patobulinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką. Pasitelkus 2021 metų metodu tituluojamą erdvinę transkriptomiką, nustatyti molekulinius pokyčius skrandžio kancerogenezės metu ir įvertinti biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir navikinėmis būklėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad tai leidžia analizuoti retų ląstelių populiacijas, atsakingas už vėžio progresavimą, tirti naviko potipius ir svarbius vėžio mikroaplinkos veiksnius. Jos darbas ne tik prisidės prie fundamentinių žinių apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, bet ir gali suteikti klinikinės naudos diagnozuojant, prognozuojant ir gydant susirgimą.
 Šarūnė Daškevičiūtė. Asm. archyvo nuotr. |
|---|
Šarūnė Daškevičiūtė, KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantė, padeda siekti vieno Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – prieinamos ir švarios energijos. Ji dirba akad. Vytauto Getaučio vadovaujamoje laboratorijoje, kuriančioje ir tiriančioje naujas medžiagas saulės elementams. Šiuo metu plačiausiai naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Kaip pigi alternatyva sparčiai kelią skinasi perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 3,8 iki daugiau nei 26 proc. Labai svarbi šių PSE konstrukcijos dalis yra krūvininkus transportuojantis sluoksnis, kuris – dažniausiai organinis puslaidininkis kodiniu pavadinimu Spiro-OmeTAD – dar gerokai brangus. Laureatė sintetina ir tiria alternatyvias organines medžiagas, kurios būtų pigesnės ir stabilesnės.
 Daktarė Viltė Janušauskaitė. Asm. archyvo nuotr. |
|---|
Daktarė Viltė Janušauskaitė savo mokslines ir pedagogines pareigas VU Istorijos fakultete bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete derina su įvairiapuse praktine, projektine architektės ir istorikės veikla. Artimiausiu metu ji ketina, remdamasi nauja dar nepublikuota medžiaga ir disertacija, parengti monografiją spaudai užsienio leidykloje anglų kalba. Joje atsispindės urbanistinio paveldo apsaugos istorija sovietų okupuotoje Lietuvoje, lyginant su tarptautiniais paveldosaugos kontekstais nuo idėjų lygmens iki kasdienybės istorijos atvejų: Estijos – buv. SSRS lygmens, Čekijos – buv. Čekoslovakijos, iš kurios perimta regeneracijos metodika, Prancūzijos – Vakarų Europos, secteur sauvegardé (saugomos miesto dalies) koncepcijos.
Plačiau apie stipendijos laureates iš Estijos ir Latvijos skaitykite Estijos ir Latvijos mokslų akademijų svetainėse:
https://www.akadeemia.ee/en/in-estonia-mari-torv-kadri-ann-pankratov-and-marju-himma-are-awarded-with-the-baltic-women-in-science-fellowships/
https://www.lza.lv/en/activities/news/1998-three-young-latvian-scientists-are-granted-baltic-women-in-science-fellowships
Parengė Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas
Paieška archyve
