Kosminis aparatas „Cassini“ tyrė Saturną ir jo palydovus 13 metų. 2017 metais jis atsitrenkė į planetą, tačiau prieš tai suspėjo surinkti ir perduoti ledo dalelių mėginius iš vieno iš išorinių Saturno žiedų, kurie, mokslininkų nuomone, atkeliavo iš Encelado – dujinio milžino palydovo.
Kaip rašo „New Scientist“, šiuose mėginiuose buvo aptikta įvairių organinių molekulių, būtinų gyvybei atsirasti, požymių.
Taigi, Encelade yra daugiau sudėtingų organinių molekulių nei manyta anksčiau, o pats palydovas yra pasaulis, kuriame potencialiai gali egzistuoti gyvybė. Kaip žinoma, po šio objekto lediniu kevalu yra didžiulis skysčio vandens vandenynas. Iš jo veržiasi ledo ir garų srovės, o jūros dugne yra energijos šaltinių, panašių į hidroterminius šaltinius Žemės vandenynuose, požymių.
Išanalizavę ledo daleles, mokslininkai patvirtino, kad Encelade yra visi 6 gyvybei būtini cheminiai elementai: anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas ir siera.
„Cassini“ aparatas atliko artimesnį skrydį pro palydovą ir surinko ledo daleles iš pačių srovių. Analizės metu buvo aptikta įrodymų apie platų cheminių grupių spektrą, kurios yra būdingos daugeliui biologinių molekulių. Joms priklauso sudėtingi eteriai, alkenai ir sudėtingos molekulės, turinčios azoto ir deguonies.
Šiuo metu tyrėjai negali tiksliai nustatyti, iš kokių molekulių kyla šios cheminės grupės, tačiau jų buvimas reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog vyksta cheminės reakcijos, kuriančios DNR statybines dalis. Anksčiau jų neaptikdavo, nes ledo dalelėse iš srovių buvo mažiau vandens.
Šis atradimas sustiprina idėją, kad Encelade gali būti būtinos sąlygos gyvybei atsirasti arba kad ji ten jau egzistuoja.
Paieška archyve
