Kai kurie asteroidai turi palydovų. Garsiausias iš jų yra Didymos, į kurio palydovą Dimorphos prieš porą metų atsitrenkė NASA zondas DART. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad tokių porų turėtų būti gausybė – maždaug kas šeštas asteroidas turėtų turėti porininką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visgi kol kas iš daugiau nei milijardo žinomų asteroidų palydovai atrasti tik prie 500. Savaime suprantama, daugybės jų tiesiog neradome, nes jie mažyčiai ir ypatingai blausūs. Be to, iki šiol nebuvo daroma jokių sistemingų asteroidų palydovų paieškų. Dabar situacija pasikeitė – naudodami naujausią „Gaia“ teleskopo duomenų rinkinį, mokslininkai aptiko 352 naujus dvinarius asteroidus.
„Gaia“ daugiau žinomas dėl gausybės žvaigždžių atradimų, bet iš tiesų jis tiesiog labai tiksliai stebi blausius taškelius danguje ir fiksuoja jų judėjimą. Kai kurie iš tų taškelių yra asteroidai ir kometos Saulės sistemoje. Būtent judėjimas ir yra labai svarbus naujajam tyrimui – palydovų paieška remiasi asteroidų trajektorijos nukrypimu nuo daugmaž tiesios linijos.
Palydovą turintis asteroidas kartu su juo sukasi aplink bendrą masės centrą, kuris nesutampa su paties asteroido centru, o dažnai apskritai yra už asteroido ribų. Taigi net jei nematome palydovo, galime matyti, kaip didesnysis asteroidas juda pirmyn-atgal, arba spirale.
Ištyrę daugiau nei 150 tūkstančių asteroidų, kurių judėjimas užfiksuotas „Gaia“ trečiajame duomenų pakete, tyrėjai atrado 352, kurių padėtis svyruoja periodiškai, kitaip tariant, jie turi nematomų kompanionų. Tai beveik padvigubina žinomų dvinarių asteroidų skaičių, bet beveik neabejotinai neaprėpia jų visų. Net ir tarp tų 150 tūkstančių gali būti daug daugiau palydovų, tiesiog jų poveikis didesniesiems asteroidams pasimetė matavimų paklaidose.
Po poros metų turėtų būti paskelbtas ketvirtasis „Gaia“ duomenų paketas, kuriame tyrėjai tikisi rasti tūkstančius, jei ne dešimtis tūkstančių, dvinarių asteroidų. Detalesni šių objektų tyrimai padeda daug geriau suprasti, iš ko susideda asteroidai ir kaip jie vystosi laikui bėgant, o tai, savo ruožtu, leis pagerinti planus apsaugoti Žemę nuo galimo asteroido smūgio.
Paieška archyve
