Kiekvieną planetą ar palydovą nuolatos bombarduoja mažesni kosminiai kūnai. Dažniausiai tai yra tarpplanetinės dulkės – to net ir bombardavimu nelabai pavadinsi. Bet pasitaiko ir didesnių. Žemę gaubianti atmosfera apsaugo planetos paviršių nuo daugybės tokių kūnų, juos matome tik kaip ugnies pašvaistes nakties danguje. Jų priskaičiuojama po kelias dešimtis per metus. O štai Marse, pasirodo, panašių ar net didesnių smūgių pasitaiko kone kasdien.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anksčiau Marsą pasiekiančių meteoritų srautas buvo vertinamas remiantis stebėjimais iš orbitos. Įvairūs zondai reguliariai fotografavo Marso paviršių, o nuotraukose kartais būdavo aptinkami nauji krateriai. Nustačius kraterio dydį, galima įvertinti ir atsitrenkusio meteorito gabaritus. Tačiau ne visus kraterius, ypač mažiausius, pavyksta aptikti, be to, jie gerai matomi tik tose vietose, kur planetos paviršių dengia dulkės.
Alternatyvus metodas remiasi Mėnulio kraterių statistinio pasiskirstymo ekstrapoliavimu. Bet Mėnulyje krateriai turėtų formuotis rečiau, nei Marse, nes Marsas yra arčiau Asteroidų žiedo, be to, turimi duomenys tinkamesni dideliems, kilometrų skersmens, krateriams, o ne mažiausiems, dešimčių metrų.
Nenuostabu, kad šie vertinimai davė nesutampančius rezultatus – antruoju metodu gaunamas meteoritų smūgių dažnumas 2–3 kartus viršija gautą pirmuoju.
Naujajame tyrime pristatomas dar kitas metodas – seisminių duomenų analizė. 2018–2022 metais Marso paviršiuje dirbęs NASA zondas „InSight“ aptiko daugybę drebėjimų. Išanalizavę silpniausius, kartu ir dažniausiai nutinkančius, drebėjimus, mokslininkai padarė išvadą, kad daugumą jų greičiausiai sukėlė būtent meteoritų smūgiai. Susieję drebėjimų stiprumą ir kraterio dydį bei įvertinę, kokiu atstumu vykstančius drebėjimus „InSight“ gebėjo aptikti, jie apskaičiavo, kad per vienerius (Žemės) metus Marse atsiranda 280–360 kraterių, kurių skersmuo viršija aštuonis metrus. Kitaip tariant, meteoritai į Marsą krenta kone kasdien.
Priklausomai nuo kraterio dydžio, smūgių dažnis 2–10 kartų viršija vertinimus, gautus iš orbitinių stebėjimų. Šie rezultatai labai svarbūs planuojant ateities misijas į Marsą: kuo jų bus daugiau ir kuo didesnį plotą apims, tuo didesnis ir meteorito smūgio pavojus. Marsaeigiams šis pavojus menkas, nes pats prietaisas nėra didelis, tačiau žmonių gyvenamos tyrimų stotys užims nemenką plotą, o smūgis tiek į gyvenamąjį pastatą, tiek į Saulės baterijas gali būti pražūtingas.
Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose: smūgių dažnumo vertinimas „Nature Astronomy“, palyginimas su kitais vertinimo būdais „Science Advances“.
Paieška archyve
