Planas pasidalinti keletu minčių šia tema brendo jau pastaruosius kelis mėnesius. Esu akademinio pasaulio atstovas, tad jaučiu ir pareigą dalintis viešai gautais tyrimų rezultatais, įžvalgomis, rekomendacijomis. O kartais pasitikrinti idėjas reikia ne tik patirties, istorinių duomenų, bet ir laiko, kuriam praėjus galima įvertinti, kiek praeityje padarytos įžvalgos pasiteisina, sutampa ar paprasčiausiai tinka.
Kauno technologijos universitete (KTU) dar 2016 m. Sauliaus Adamausko, šiuo metu užimančio Sanitex grupės IT vadovo pareigas, apgintoje disertacijoje „Technologijų diegimo rinkos sąlygomis laiko nustatymo modelis“ („Technology adoption investment timing model under market changes“), kurios rengimui man teko vadovauti, iš didelės imties įvairiausių rodiklių, tirdami 5G technologijos skvarbos ekonominį ir finansinį potencialą Europos rinkoje, vertinome 18 didelių tarpusavyje konkuruojančių įmonių finansinius rezultatus (nuo 2005 m. iki 2014 m.)
Jau tuomet identifikavome raktinius, technologijų įsisavinimo spartą apibūdinančius, finansinius rodiklius: kapitalo technologinių investicijų ir pajamų santykį, kapitalo investicijų grąžą ir EBITDA, kurie ir nulemia individualias kiekvienos įmonės pasirinkimų kryptis investuoti į naujas technologijas ar atidėti sprendimą vėlesniam laikui.
Pagal nagrinėto (šiandien atrodytų, gan seno) laikotarpio duomenis įmonės, kurias galima vadinti pionierėmis ar inovatorėmis, turėjo žemiausią kapitalo technologinių investicijų ir pajamų santykį, tačiau aukščiausią EBITDA (palyginus su vėliau investuojančiomis konkurentėmis).
Ir nors atrodytų, kad tuo metu tai tebuvo tyrimais grįstos prielaidos, juose buvo ir data – 2024 metai, kurie buvo prognozuojami kaip plataus 5G mobiliosios ryšio technologijos taikymo Europoje metai.
Šiandien gal ir galima būtų sakyti – pataikėme ir tai tik galimas atsitiktinumas, o gal tai tik dar vienas tyrimų ir ateities įžvalgų, daromų remiantis faktiniais duomenimis, rezultatas? Tačiau norint atsakyti į šį klausimą, reikėjo sulaukti šių metų.
Dar šiek tiek įžvalgų: remiantis gautais rezultatais – įvertinome, kad bendrai naujos technologijos diegimo laiko „langas“ atsiveria nuo 4,3 iki 10,5 metų iki jos plataus panaudojimo rinkoje piko (brandos).
Tai – pasiruošimo laikotarpis. Šiuo „lango“ laikotarpiu, technologijoms imliuose sektoriuose CAPEX gali siekti ir iki penktadalio pajamų tačiau strateginiai investavimo į naują technologiją laiko momento pasirinkimo sprendimai yra pagrįsti kiekvieno rinkos dalyvio (įmonės) individualia strateginio valdymo koncepcija ir individualiais finansiniais ištekliais.
Ir tai nėra tam tikra nežinomybė, o rinkos vystymosi stebėjimas ir pasirengimas naujiems iššūkiams.
P. S. Keletas praktinių įžvalgų verslui, kurias pagrindė atlikti modeliavimai bei prognozės:
- Naujų technologijų atėjimui reikia ruoštis iš anksto.
- Įmonių esamas finansinis potencialas yra pagrindas ir turi būti nukreiptas ateities iššūkiams spręsti.
- Vėliau priimančių sprendimus finansiniai rodikliai nebūtinai yra blogesni, tačiau skiriasi jų „turėjimo“ laikotarpis.
- Būtinas mokslo ir verslo dialogas realiems ateities iššūkiams pasirengti, o apčiuopiamas bendradarbiavimo rezultatas nebūtinai ateina greitai.
Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius
Paieška archyve
