Elektronika.lt
 2025 m. lapkričio 9 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 9 d. 16:28
Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys
Lapkričio 9 d. 11:17
Lietuvių sukurti moduliai panaudoti didžiausiame stoge integruotos saulės elektrinės projekte Danijoje
Lapkričio 9 d. 08:12
Elektriniai paspirtukai rudenį: sezoninių apribojimų nėra, tačiau ar saugu?
Lapkričio 8 d. 20:34
Nuo DI prototipų iki verslo idėjų: nauja programa padės moksleiviams kurti technologijas
Lapkričio 8 d. 16:23
Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
Lapkričio 8 d. 12:26
USAD atnaujina taromatus – grąžinti pakuotes bus dar patogiau
Lapkričio 8 d. 08:24
KTU profesorius apie anomalijų aptikimą išmaniosios apskaitos duomenyse
Lapkričio 7 d. 20:34
„Nissan“ atnaujino „Ariya“ elektromobilį: naujoji versija jau griauna automobilių dizaino taisykles (1)
Lapkričio 7 d. 17:56
Interneto kokybė prasideda nuo vietos: kur statyti maršrutizatorių, kad ryšys veiktų visame name?
Lapkričio 7 d. 14:18
Kurie elektromobiliai „pataiko“ į deklaruojamą nuvažiuojamą atstumą, o kurie yra pernelyg optimistiški?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Retas reiškinys Saulėje – vienu metu įvyko keturi sprogimai, kurie gali lemti pašvaistes

Publikuota: 2024-04-28 15:27
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Antradienį, balandžio 23 d., NASA Saulės dinamikos observatorija (angl. Solar Dynamics Observatory, SDO) užfiksavo retą reiškinį: vienu metu sprogo keturi didžiuliai Saulės regionai.

Išsiveržimai Saulėje yra dažnas reiškinys, ypač kai mūsų žvaigždė yra netoli 11 metų ciklo maksimumo, kai ji tampa hiperaktyvi. Šioje ciklo dalyje Saulėje reguliariai atsiranda dėmių ir vainikinės masės išmetimų, kartais sukeliančių įspūdingas auroras ir radijo ryšio sutrikimus Žemėje.

Saulė / NASA Saulės dinamikos observatorijos nuotr.
Saulė / NASA Saulės dinamikos observatorijos nuotr.

„Saulės dėmės – tai sritys, kuriose magnetinis laukas yra maždaug 2 500 kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką, daug stipresnis nei bet kur kitur Saulėje, – „IFLScience“ aiškino JAV Nacionalinė meteorologijos tarnyba. – Dėl stipraus magnetinio lauko magnetinis slėgis didėja, o aplinkinis atmosferos slėgis mažėja. Tai savo ruožtu mažina temperatūrą, palyginti su aplinka, nes koncentruotas magnetinis laukas stabdo karštų, naujų dujų srautą iš Saulės vidaus į paviršių.“

Dėl to paviršiuje įvyksta dideli sprogimai. Retais atvejais vienu metu gali įvykti pora sprogimų, vadinamų simpatiniais Saulės žybsniais.

Jie įvyksta, kai Saulės dėmės arba nuo žvaigždės besidriekiantys plazmos pluoštai nematomai sujungiami didžiulėmis magnetinio lauko kilpomis, kurios išlinksta virš Saulės paviršiaus. Kai sprogsta viena žvaigždės sritis, kita greitai paseka jos pavyzdžiu.

Daugiau nei dviejų simpatinių žybsnių pasirodymas – ypač retas reiškinys. Tokie sprogimai vadinami supersimpatiniais Saulės žybsniais.

Balandžio 23 d. beveik vienu metu išsiveržė trys Saulės dėmės ir didelis plazmos pluoštas, pranešė Spaceweather.com. Kiekvieną sprogimo vietą skyrė šimtai tūkstančių kilometrų, o plotas tarp jų užėmė maždaug trečdalį Saulės paviršiaus, nukreipto į Žemę.

Spaceweather.com praneša, kad balandžio 25 d., Žemę gali pasiekti vieno ar daugiau neseniai įvykusių žybsnių dalelių. Tai gali sukelti nedidelę G1 klasės geomagnetinę audrą. Tačiau nerimauti greičiausiai nėra dėl ko – elektros tinklų ir radijo ryšio sutrikimo tikimybė išlieka maža.

Yra tikimybė, kad šio įvykio metu dangų nušvies magiškosios Šiaurės pašvaistės.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Mokslininkai rado būdą, kaip šilumą paversti elektra: prietaisai galės veikti be jokių baterijų ir saulės

Japonijos mokslininkai sukūrė išradimą, kuris gali pakeisti mūsų požiūrį į elektroniką. Jie rado būdą, kaip panaudoti šilumą, kurią įrenginiai paprastai tiesiog iššvaisto. Ši šiluma dažnai sutrumpina baterijų veikimo laiką, verčia veikti triukšmingus ventiliatorius ir reikalauja papildomų aušinimo sistemų.

Visatos pulsą gali išgirsti bet kas: mokslininkai pasiekė gravitacinių bangų revoliuciją

Fizikai pasiūlė visiškai naują metodą, leidžiantį aptikti sunkiai pastebimas gravitacines bangas vadinamajame vidutinių dažnių intervale. Šios bangos susidaro, kai Visatoje aplink viena kitą sukasi ar susilieja baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės ar juodosios skylės.

Šviesa keičia medžiagą akimirksniu: mokslininkai patys negali patikėti tuo, ką jiems pavyko atrasti

Ar įmanoma, kad šviesa galėtų trumpam pakeisti medžiagos savybes ne ją kaitindama, o perduodama informaciją? Mokslininkas Davide Bossinis su komanda iš Vokietijos Konstancos universiteto įrodė, kad tai tikrai įmanoma.

2025 m. lapkritis
2025-11-06 18:04
Ankstesnės fizikos ribos grimzta užmarštin: mokslininkai atrado, kaip sukurti bevaržį sukimąsi
2025-11-06 10:30
Dirbtinis intelektas lenkų kalbą supranta geriau nei anglų
2025-11-05 16:28
DI čatbotas klasifikuoja supernovas
2025-11-04 21:08
Ketvirtis amžiaus Tarptautinei kosminei stočiai
2025-11-03 13:12
VU mokslininkai sprendžia kvantinės fizikos uždavinius, kurių rezultatai gali turėti netikėtų taikymų ateityje
2025-11-01 18:28
Mokslininkai pristatė akumuliatorių, kuris gali išgelbėti energetikos sektorių
2025 m. spalis
2025-10-30 06:15
Ploniausia pasaulio medžiaga meta iššūkį mokslui, grafenas jau atvėrė kelią į Visatos paslaptis
2025-10-29 21:01
Mokslininkai sukūrė implantą, grąžinantį regėjimą visiškai akliems žmonėms
2025-10-29 16:41
Chaotiškos galaktikos ankstyvoje Visatoje
2025-10-29 12:41
Nematomi Visatos virpesiai: naujas lazerių įrankis leis pažvelgti į Visatą giliau nei bet kada anksčiau
2025-10-29 09:16
Kompiuteriai galės suprasti net ir Visatą, mokslininkai išsprendė kvantinės fizikos galvosūkį
2025-10-28 13:06
Vandenį nešę asteroidai Mėnulyje
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama