Elektronika.lt
 2025 m. gruodžio 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 10 d. 11:36
„Toyota GAZOO Racing“ oficialiai pristatė „GR GT“ ir „GR GT3“
Gruodžio 10 d. 08:21
„Sony“ pristato „ALPHA 7 V“ ir FE 28-70MM F3.5-5.6 OSS II
Gruodžio 9 d. 20:21
„Google“ ir NASA kuria virtualų daktarą: gyvybes Marse saugos ne gydytojas, o dirbtinis intelektas
Gruodžio 9 d. 17:26
Šviesa tampa ne tik ryškesnė, bet ir protingesnė: kaip automobilių žibintai keičia vairavimą?
Gruodžio 9 d. 14:22
Ar reikia importuoti energetinę priklausomybę? Lietuvos strateginis turtas – vėjas ir saulė
Gruodžio 9 d. 11:21
Su naujuoju „Tork PeakServe Automatic“ lengviau nei bet kada užtikrinti puikią patirtį WC patalpose
Gruodžio 9 d. 08:26
Kibernetinių grėsmių stebėsena: kokioms įmonėms aktualu ir kokius šaltinius stebėti?
Gruodžio 8 d. 20:17
Europa perrašo karinės technikos taisykles: pademonstruotas ginklas, kuris gali nustumti raketas į istoriją
Gruodžio 8 d. 17:33
Klausos sutrikimai paliečia tūkstančius: kokios pagalbos pacientai gali sulaukti?
Gruodžio 8 d. 14:27
Aukštojo mokslo transformacija ir dirbtinis intelektas: kas laukia studijų ateityje?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Retas reiškinys Saulėje – vienu metu įvyko keturi sprogimai, kurie gali lemti pašvaistes

Publikuota: 2024-04-28 15:27
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Antradienį, balandžio 23 d., NASA Saulės dinamikos observatorija (angl. Solar Dynamics Observatory, SDO) užfiksavo retą reiškinį: vienu metu sprogo keturi didžiuliai Saulės regionai.

Išsiveržimai Saulėje yra dažnas reiškinys, ypač kai mūsų žvaigždė yra netoli 11 metų ciklo maksimumo, kai ji tampa hiperaktyvi. Šioje ciklo dalyje Saulėje reguliariai atsiranda dėmių ir vainikinės masės išmetimų, kartais sukeliančių įspūdingas auroras ir radijo ryšio sutrikimus Žemėje.

Saulė / NASA Saulės dinamikos observatorijos nuotr.
Saulė / NASA Saulės dinamikos observatorijos nuotr.

„Saulės dėmės – tai sritys, kuriose magnetinis laukas yra maždaug 2 500 kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką, daug stipresnis nei bet kur kitur Saulėje, – „IFLScience“ aiškino JAV Nacionalinė meteorologijos tarnyba. – Dėl stipraus magnetinio lauko magnetinis slėgis didėja, o aplinkinis atmosferos slėgis mažėja. Tai savo ruožtu mažina temperatūrą, palyginti su aplinka, nes koncentruotas magnetinis laukas stabdo karštų, naujų dujų srautą iš Saulės vidaus į paviršių.“

Dėl to paviršiuje įvyksta dideli sprogimai. Retais atvejais vienu metu gali įvykti pora sprogimų, vadinamų simpatiniais Saulės žybsniais.

Jie įvyksta, kai Saulės dėmės arba nuo žvaigždės besidriekiantys plazmos pluoštai nematomai sujungiami didžiulėmis magnetinio lauko kilpomis, kurios išlinksta virš Saulės paviršiaus. Kai sprogsta viena žvaigždės sritis, kita greitai paseka jos pavyzdžiu.

Daugiau nei dviejų simpatinių žybsnių pasirodymas – ypač retas reiškinys. Tokie sprogimai vadinami supersimpatiniais Saulės žybsniais.

Balandžio 23 d. beveik vienu metu išsiveržė trys Saulės dėmės ir didelis plazmos pluoštas, pranešė Spaceweather.com. Kiekvieną sprogimo vietą skyrė šimtai tūkstančių kilometrų, o plotas tarp jų užėmė maždaug trečdalį Saulės paviršiaus, nukreipto į Žemę.

Spaceweather.com praneša, kad balandžio 25 d., Žemę gali pasiekti vieno ar daugiau neseniai įvykusių žybsnių dalelių. Tai gali sukelti nedidelę G1 klasės geomagnetinę audrą. Tačiau nerimauti greičiausiai nėra dėl ko – elektros tinklų ir radijo ryšio sutrikimo tikimybė išlieka maža.

Yra tikimybė, kad šio įvykio metu dangų nušvies magiškosios Šiaurės pašvaistės.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Istorinis mokslininkų pasiekimas: Paukščių Takas atgyja ekrane, matomos visos žvaigždės ir supernovos

Tyrėjų komanda iš Japonijos ir kelių Europos institutų padarė tai, kas iki šiol atrodė neįmanoma, jie sukūrė Paukščių Tako simuliaciją, kurioje matoma kiekviena atskira žvaigždė ir net pavienės supernovos.

Lietingos Marso praeities įrodymai

Marsas irgi pasižymi gausiais aliuminiu turtingais molio mineralais, tačiau kol kas nebuvo aišku, kuris formavimosi mechanizmas ten dominavo. Dabar mokslininkai, išnagrinėję Perseverance marsaegio „SuperCam“ ir „Mastcam-Z“ instrumentais surinktus duomenis, nustatė, kad šios uolienos greičiausiai susiformavo per ilgalaikį lietaus sukeltą dūlėjimą, esant klimatui, panašiam į Žemės tropikus.

Dirbtinio intelekto atradimas: gyvybė Žemėje galėjo egzistuoti milijardu metų anksčiau

Mokslininkų tyrimai atskleidė naujų įžvalgų apie ypatingai senas Žemės uolienas ir jose išlikusius gyvybės ženklus. Šiuolaikinė cheminė analizė ir dirbtinis intelektas (DI) padėjo aptikti molekulinius gyvybės pėdsakus uolienose, kurių amžius siekia daugiau kaip tris su puse milijardo metų.

2025 m. gruodis
2025-12-08 18:29
Mokslininkai pagaliau rado būdą, kaip pagerinti garso kokybę automobilyje
2025-12-08 12:12
Netikėtas atradimas Mėnulyje: kinų misija atskleidė tai, ką NASA mokslininkai ilgai laikė neįmanomu
2025-12-07 18:12
Kosminė energija, kurios geriau neliesti: Žemę juosia milžiniškas energijos laukas
2025-12-07 09:37
Slaptų duomenų eros pabaiga? Mokslininkai nori susieti Žemę su kosmosu kvantiniais signalais
2025-12-06 18:23
Revoliucija mokslininkų laboratorijose: naujas lustas gali kardinaliai pakeisti šiandienos mediciną
2025-12-04 12:24
Tarptautinė astronomų komanda, bendradarbiaudama su NASA ir kitomis observatorijomis, ištyrė retą sistemą
2025-12-03 16:11
Lipnus gruntas tolimojoje Mėnulio pusėje
2025-12-02 12:37
Mokslininkai nustatė, kiek pikselių mato akis: net ir turint tobulą regėjimą, 8K vaizdas atrodo taip pat kaip 4K
2025-12-01 15:27
Molekulės sukūrė magnetinį lauką be elektros
2025-12-01 09:29
Kinijos mokslininkai sukūrė procesorių, kuris skaičiuoja šviesos greičiu
2025 m. lapkritis
2025-11-30 10:52
Klastočių eros pabaiga? Mokslininkai sukūrė naują medžiagą, kurios neįmanoma nukopijuoti
2025-11-29 14:07
Nauja sistema keičia taisykles visam laikui: ši technologija sunaikins viską, ką žinome apie elektros tiekimą
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama