Posakis, kad žaibas į tą pačią vietą netrenkia du kartus, iš tiesų yra neteisingas. Galingi žaibai gali ir dažnai trenkia į tą pačią vietą daugiau nei vieną kartą, rašo „Science Alert“.
Tiesą sakant, būtų keista, jei taip nebūtų. Visame pasaulyje kas sekundę užregistruojami maždaug 44 žaibo smūgiai. Galima įsivaizduoti, kad pritrūktų vietų, į kurias galėtų trenkti, jei jis negalėtų grįžti į tas vietas, kuriose jau trenkė.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Nepaisant to, kai kurios vietos yra jautresnės pakartotiniams smūgiams nei kitos. Katalonijos technikos universiteto Barselonoje elektros inžinierės Glorijos Sola vadovaujama mokslininkų grupė išsiaiškino, kur žaibas trenkia dažniau, nei kitur: tai – tikrai aukštos vietos arba statūs šlaitai.
Tyrėjai šias vietas pavadino pasikartojančiomis žaibų židiniais (angl. recurrent lightning spots, RLS) ir teigia, kad jų atradimas leidžia suprasti, kaip apsaugoti save ir savo statinius nuo žaibo.
„Šiame straipsnyje abejojama posakiu „žaibas niekada netrenkia du kartus į tą pačią vietą“, nes paaiškėjo, kad į kai kurias vietas žaibas trenkia net daugiau nei du kartus: metai iš metų“, – rašo tyrėjai savo straipsnyje.
“Tirti pasirinkti du regionai, kuriuose žaibų klimatas labai skiriasi, bet kurių orografija panaši, yra Katalonija (Ispanijos šiaurės rytai, Europa) ir Barankabermecha (Kolumbijos šiaurės centrinė dalis, Pietų Amerika). Nustatyta, kad RLS abiejuose regionuose paprastai susiję su aukštais statiniais, kalnų viršūnėmis ir stačiu reljefu.“
Siekdami nustatyti RLS, mokslininkai pasinaudojo žaibų aptikimo tinklo, vadinamo LINET, duomenų rinkiniais. Katalonijos atveju jie naudojo duomenų rinkinį, apimantį 10 metų – nuo 2011 iki 2020 m.; Barankabermechės atveju jų duomenų rinkinys apėmė 9 metus – nuo 2012 iki 2020 m.
Katalonijos regiono duomenų rinkinyje buvo 5 mln. žaibo smūgių tiriamame 285×340 km plote. Barankabermecha 93 x 97 km tyrimo teritorijoje, esančioje arčiau atogrąžų, kur žaibai yra dažnesni, žaibavimas buvo daug aktyvesnis – joje užfiksuota beveik 70 mln. smūgių.
Tačiau abiejuose regionuose į kai kurias vietas žaibas trenkė daug dažniau nei į kitas. Tyrėjai padalijo abi vietoves į tinklelius ir suskaičiavo žaibų smūgius kiekviename jų segmente.
Katalonijoje 13 proc. žaibų trenkė į aukštus pastatus, o 72 proc. žaibų trenkė į aukštai esančius pastatus, daugiausia į Pirėnų kalnus, esančius nuo 1 000 iki 3 000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tyrėjai nustatė, kad daugelis pastebėtų smūgių buvo smailiose kalnų viršūnėse. Jie nustatė 148 RLS, kurių vidutinis aukštis buvo 2 400 metrų.
Paieška archyve
