Mokslininkai atrado naują būdą vėžio ląstelėms naikinti. Aminocianino molekules stimuliuojant artimąja infraraudonąja spinduliuote, jos ima sinchroniškai vibruoti ir suardo vėžinių ląstelių membranas, skelbia „ScienceAlert“.
Asociatyvi „Piabay“ nuotr.
Aminocianino molekulės jau naudojamos biovaizdinimo srityje kaip sintetiniai dažikliai. Dažniausiai mažomis dozėmis vėžiui aptikti pasitelkiamos molekulės išlieka stabilios vandenyje ir labai gerai prisitvirtina prie ląstelių išorės.
Tyrėjų grupė iš Rice`o, Teksaso A&M ir Teksaso universitetų teigia, kad naujasis metodas yra gerokai pranašesnis už anksčiau sukurtą Feringos tipo varikliais vadinamą vėžį naikinantį molekulinį agregatą, taip pat galintį suardyti probleminių ląstelių struktūras.
„Tai visiškai naujos kartos molekuliniai mechanizmai, kuriuos vadiname molekuliniais gręžimo kūjais“, – sako chemikas Jamesas Touras iš Rice`o universiteto.
Artimųjų infraraudonųjų spindulių šviesa labai svarbi, nes leidžia mokslininkams patekti giliau į organizmą. Tad, ją ir aminocianino molekules galima būtų pasitelkti vėžį gydant kauluose ir sunkiai prieinamuose organuose. Tokiu būdu būtų išvengta chirurginių intervencijų, kurios šiuo metu taikomos, siekiant pasiekti auglį.
Atlikus bandymus su laboratorijoje užaugintomis vėžinėmis ląstelėmis, molekulinio gręžimo kūjo metodu ląstelės buvo sunaikintos 99 proc. tikslumu. Šis metodas taip pat buvo išbandytas su pelėmis, turinčiomis melanomos navikų, – pusei gyvūnų pavyko atsikratyti vėžio.
Aminocianino molekulių struktūra ir cheminės savybės leidžia joms sinchronizuotis su tinkamu dirgikliu, pavyzdžiui, artimąja infraraudonųjų spindulių šviesa. Judėdami molekulėse esantys elektronai sudaro vadinamuosius plazmonus – kolektyviai vibruojančius darinius, skatinančius judėjimą visoje molekulėje.
Plazmonai prisijungia prie vėžio ląstelių membranų, ir vibruojant jas suskaldo. Tyrimai dar tik pradedami, tačiau pirmieji rezultatai teikia daug vilčių.
Paieška archyve
