Sausio 8 d. paleidus „Vulcan Centaur“ raketą, „Astrobotic“ nusileidimo aparate „Peregrine“ įvyko degalų nuotėkis, todėl jam gali nebeužtekti kuro nusileisti Mėnulyje, skelbia „New Scientist“.
„Peregrine“ misija / NASA transliacijos STOP kadras
Pirmoji, taip pat vakar kilusi problema buvo ta, kad erdvėlaivis negalėjo persiorientuoti taip, kad jo saulės kolektoriai būtų nukreipti į saulę. Visgi galiausiai Žemėje dirbanti inžinierių komanda sugebėjo pasukti aparatą tokia kryptimi, kad jo akumuliatorius galima būtų įkrauti. Pastarieji maitina „Peregrine“ komunikacijos ir mokslinius prietaisus, kurie, atrodo, kol kas veikia gerai.
Tačiau vėliau iškilo kita problema. Varikliai, skirti nugabenti „Peregrine“ į Mėnulį, yra varomi raketiniais degalais, kurie, atrodo, prateka.
Keliuose trumpuose pareiškimuose „Astrobotic“ nurodė, kad dėl šios problemos „kritiškai prarandamas raketinis kuras“ ir “[ši] anomalija, jei pasitvirtins, kelia riziką erdvėlaivio gebėjimui minkštai nusileisti Mėnulyje“.
Jei „Peregrine“ negalės nusileisti Mėnulyje, neaišku, kokius mokslinius tikslus jis galės įgyvendinti, jei iš viso kažkokius galės, net jei jo baterija bus visiškai įkrauta.
„Komanda stengiasi stabilizuoti šį [raketinio kuro] nuostolį, tačiau, atsižvelgdami į situaciją, pirmenybę teikiame maksimaliam mokslo ir duomenų, kuriuos galime surinkti, kiekiui, – sakoma pareiškimuose. – Šiuo metu vertiname, kokie alternatyvūs misijos profiliai gali būti įmanomi.“
Jei „Peregrine“ nepavyks nusileisti, tai bus jau trečias iš eilės nesėkmingas privačios bendrovės bandymas nusileisti Mėnulyje.
Paieška archyve
