Astronomai atrado naują kosminio sprogimo tipą, savo ryškumu pranokstantį beveik visas visatoje aptiktas supernovas, skelbia „Sky News“.
Ryškus kaip šimtai milijardų saulių, bet greitai išblėstantis, – manoma, kad Karalienės universiteto Belfaste mokslininkų stebėtą retą akinantį sprogimą sukėlė juodosios skylės susidūrimas su žvaigžde.
Visata / NASA nuotr.
AT2022aedm pavadintą įvykį jiems nustatyti padėjo Havajuose, Čilėje ir Pietų Afrikos Respublikoje esančių robotinių teleskopų tinklas „Atlas“.
Teleskopai kiekvieną naktį skenuoja dangų ir ieško bet kokio judančio ar ryškumą keičiančio objekto.
Pasitelkę Čilėje esantį Naujųjų technologijų teleskopą tyrėjai giliau išanalizavo šį sprogimą ir nustatė, kad jis nepanašus į jokią žinomą supernovą, o ir truko perpus trumpiau.
„Paprastai labai ryškios supernovos ryškumas per mėnesį išblėsta iki pusės maksimalaus ryškumo. Per tokį pat laiką AT2022aedm išblėso iki mažiau nei vieno procento savo maksimalaus ryškumo – galima sakyti, kad jo nebebuvo matyti“, – aiškino Karalienės universiteto Matematikos ir fizikos mokyklos dėstytojas dr. Mattas Nicholas.
Netikėta mokslininkams buvo ir sprogimo vieta.
„Mūsų duomenys rodo, kad tai įvyko milžiniškoje raudonojoje galaktikoje, esančioje už dviejų milijardų šviesmečių. Tokiose galaktikose yra milijardai žvaigždžių, tokių kaip mūsų Saulė, tačiau jose neturėtų būti tokių didelių žvaigždžių, kurios savo egzistenciją baigtų supernovos sprogimu,“ – sakė taip pat Karalienės universitete dirbantis mokslininkas dr. Shubhamas Srivastavas.
Remiantis istoriniais duomenimis, iki šiol yra buvę tik du panašiomis savybėmis pasižymintys kosminiai įvykiai, užfiksuoti 2009 ir 2020 m.
„Šią naują šaltinių klasę pavadinome „Švytinčiais greitaaušiais“ (angl. Luminous Fast Coolers, LFC). Tai iš dalies susiję su tuo, kokie ryškūs jie yra ir kaip greitai išblunka bei atvėsta“, – pridūrė dr. M. Nichollas.
Paieška archyve
