Naujajame stulbinančių vaizdų rinkinyje pateikiami NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ ir kitų teleskopų duomenys. Kosminiai objektai buvo stebimi žmogaus akims nematomoje šviesoje, įskaitant rentgeno, infraraudonuosius ir radijo spindulius. Skirtingų tipų šviesos duomenims buvo priskirtos žmogaus akiai suvokiamos spalvos, todėl galime tyrinėti šiuos kosminius darinius, skelbia NASA.
Šiame vaizdų penketuke esantys objektai skiriasi ir atstumu, ir prigimtimi. Vela ir Kepleris – tai sprogusių žvaigždžių liekanos mūsų galaktikoje. NGC 1365 nuotraukoje matome dvigubą spiralinę galaktiką, esančią maždaug už 60 mln. šviesmečių nuo Žemės. Toliau esančioje ir dar didesnio mastelio galaktikoje ESO 137-001 parodyta, kas nutinka, kai galaktika skrieja per erdvę ir palieka po savęs pėdsakus.
Galaktikos centras
Paukščių tako centras / NASA / CXC / UMass / Q.D. Wang nuotr.
Paukščių tako galaktikos centras nuo Žemės nutolęs maždaug per 26 tūkst. šviesmečių, tačiau tokie teleskopai kaip NASA rentgeno spindulių observatorija „Chandra“ leidžia mums virtualiai jį aplankyti. Paukščių tako centre yra supermasyvi juodoji skylė, įkaitusių dujų debesys, didelės ir sunkios žvaigždės, neutroninės žvaigždės ir dar daugiau.
Keplerio supernovos likučiai
Keplerio supernovos likučiai / NASA / CXC / UMass / Q.D. Wang nuotr.
Keplerio supernovos likučiai – tai baltosios nykštukės, atsiradusios po termobranduolinio sprogimo, liekana. Mėlyna spalva rodo galingą sprogimo bangą, kuri po įvykio nusirito per erdvę, o infraraudonosios spinduliuotės duomenys, pažymėti raudona, žydra ir geltona spalva rodo sunaikintos žvaigždės nuolaužas.
ESO 137-001 galaktika
ESO 137-001 galaktikos judėjimo trajektorija / NASA / CXC / UMass / Q.D. Wang nuotr.
Galaktikai judant erdve 2,4 milijonus kilometrų per valandą greičiu, ji už savęs palieka ne vieną, o dvi uodegas. Šias uodegas, einančias paskui ESO 137-001, sudaro perkaitintos dujos (mėlyna spalva). Labai dideliu teleskopu jose galima identifikuoti ir vandenilio atomus (pažymėti raudona spalva).
NGC 1365 galaktikos juodoji skylė
NGC 1365 galaktikos centre esanti juodoji skylė / NASA / CXC / UMass / Q.D. Wang nuotr.
NGC 1365 spiralinės galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė, kurią maitina nuolatinis medžiagos srautas. Dalis karštų dujų (violetinė spalva), galiausiai taip pat pateks į juodąją skylę.
Vela pulsaras
Pulsaras Vela / NASA / CXC / UMass / Q.D. Wang nuotr.
Sujungę „Chandra“ (violetinė spalva) ir NASA Hubblo kosminio teleskopo (geltona spalva) duomenis, mokslininkai gali tirti Vela pulsarą – žvaigždę, kuri suiro ir sprogo, o dabar į kosmosą siunčia nepaprastą dalelių ir energijos audrą.
Paieška archyve
