Gausėjant kosminių skrydžių ir palydovų skaičiui, gausėja ir kosminių šiukšlių. Tarp jų rasime tiek darbą baigusius zondus, tiek raketų-nešėjų liekanas, tiek įvairias nuolaužas. Skaičiuojama, kad centimetro ir didesnių nuolaužų orbitoje aplink Žemę yra daugiau nei milijonas, ir kasdien vis gausėja.
NASA/ESA/ClearSpace nuotr.
Pastaraisiais metais jų daugėja vis sparčiau, mat palydovinio interneto tinklai remiasi palydovų spiečiais, sudarytais iš tūkstančių narių – tai yra kone daugiau, nei visi dirbtiniai Žemės palydovai, paleisti per pirmą pusšimtį kosmoso eros metų. Nors šiukšlės toli gražu neužpildo visos erdvės aplink Žemę, jos kelia kitą pavojų: susidūrimai tarp jų gali pažerti tiek nuolaužų, jog joks erdvėlaivis nebegalės pakilti į orbitą ar pabėgti nuo Žemės, nesusidūręs su bent centimetro dydžio nuolauža.
Lekianti kelių kilometrų per sekundę greičiu, net ir tokia smulki detalė gali išvesti iš rikiuotės bet kokį zondą ar raketą. Taip liktume įkalinti Žemėje. Taigi įvairios kosmoso agentūros, kompanijos ir mokslininkai svarsto galimus šiukšlių problemos sprendimus. Vienas galimas sprendimas – prikelti neveikiančius zondus antram gyvenimui, o šiukšles panaudoti kaip žaliavą naujiems įrenginiams.
Pasirodo, tokia idėja gali būti ekonomiškai naudinga. Naujo tyrimo autoriai pasitelkė viešus duomenis apie Žemę supančių dirbtinių prietaisų ir jų dalių debesį ir įvertino, kiek šie objektai galėtų būti verti antrinėje rinkoje bei kiek žaliavų būtų įmanoma iš jų išgauti. Padarę realistiškų prielaidų apie prietaisų vertės mažėjimą dėl nusidėvėjimo, jie gavo rezultatą, kad šiuo metu aplink Žemę skrieja 570-1200 milijardų dolerių vertės nebeveikiančių, bet galimai iš naujo panaudojamų kosminių aparatų. Tuo tarpu nebepanaudojamas šiukšles būtų galima paversti 5-19 tūkstančių tonų žaliavų, daugiausiai įvairių metalų.
Toks kiekis įrangos ir žaliavų galėtų būti masinantis taikinys daugybei kompanijų, vertas nemenkų investicijų į kosminių šiukšlių surinkimo ir perdirbimo technologijas. Taip pat jis gali paskatinti kosminės pramonės infrastruktūros vystymą, mat viena iš kliūčių progresui šioje srityje yra didelė medžiagų gabenimo iš Žemės kaina.
Asteroidų kasinėjimas kol kas irgi nėra praktiškai patraukli alternatyva. Didelis kiekis gerokai apdirbtos žaliavos, kurią tereikia „susišluoti“ iš orbitos galėtų tapti geru pagrindu naujų kosminių stočių statyboms.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Waste Management“.
Paieška archyve
