Kosminė kaimynė: atrasta arčiausiai Žemės esanti juodoji skylė

Astronomai atrado arčiausiai Žemės esančią žinomą juodąją skylę, kuri yra dvigubai arčiau nei ankstesnė rekordininkė.

Pirmoji Sigittarus A* (Šiaulio A*) juodosios skylės, esančios mūsų galaktikos centre „EHT Collaboration“ nuotr.

Gaia BH1 yra binarinė sistema, sudaryta iš juodosios skylės ir žvaigždės bei nuo mūsų nutolusi per 1566 šviesmečius. Ji taip pat yra maždaug 10 kartų masyvesnė už mūsų Saulę, rašo „Live Science“.

Naujame tyrime teigiama, kad tai yra pirmoji tokia sistema, kada nors pastebėta Paukščių tako galaktikoje.

„Nors buvo daugybė teiginių apie tokių sistemų aptikimą, beveik visi šie atradimai vėliau buvo paneigti“, – teigė pagrindinis autorius, astrofizikas Kareemas El-Badry, – „Tai pirmasis vienareikšmiškas į Saulę panašios žvaigždės, skriejančios plačia orbita aplink žvaigždės masės juodąją skylę mūsų galaktikoje, aptikimas.“

Juodosios skylės atsiranda iš didžiulių žvaigždžių, kurių masė maždaug 5-10 kartų didesnė už Saulės masę.

Juodosios skylės matomos kaip tamsi širdis, apsupta neryškios, iškreiptos šviesos žiedo. Šią aureolę sukuria materija, kuri lėtai atplėšiama ir susiurbiama iš netoliese esančių žvaigždžių, planetų ir ūkų.

Tačiau ne visos juodosios skylės maitinasi šalia esančia materija.

Siekdami nustatyti, kur yra netoliese esanti juodoji skylė, tyrėjai pasinaudojo Europos kosmoso agentūros kosminiu aparatu „Gaia“, kuris kartografuoja maždaug 2 milijardų žvaigždžių padėtį ir judėjimą Paukščių tako galaktikoje. Peržiūrėję „Gaia“ duomenis, astronomai aptiko vieną žvaigždę, kuri, kaip paaiškėjo, akivaizdžiai svyruoja – šiek tiek kliba jos paprastai sklandžiai judanti trajektorija. Tyrėjai įtarė, kad paslaptingas svyravimas atsirado dėl nematomų juodosios skylės traukos jėgų, rašo „Live Science“.

Sistema įdomi ir tuo, kad juodoji skylė galėjo atsirasti iš žvaigždės, kuri yra 20 kartų masyvesnė už mūsų Saulę. Paprastai tokios žvaigždės savo gyvenimo pabaigoje išsipučia į išorę, praryja viską, kas pasitaiko jų kelyje, o po to suformuoja juodąją skylę.

Tyrėjų teigimu, šis procesas turėjo sunaikinti juodosios skylės žvaigždę palydovę arba bent jau išstumti ją į daug siauresnę orbitą, tačiau ji paslaptingai tebėra nepažeista ir skrieja gana dideliu atstumu. Kitas astronomų uždavinys – išsiaiškinti, kaip tai įvyko.