Saulės aktyvumas – žybsnių dažnis ir stiprumas, dėmių skaičius žvaigždės paviršiuje, vėjo stiprumas – svyruoja 11 metų ciklu. Paprastai ciklo pradžia įvardijamas laikas, kai Saulės dėmių skaičius pasiekia minimumą. Pirmuoju vadinamas ciklas, prasidėjęs 1755 metais, o šiuo metu vyksta 25-asis. Tačiau nustatyti ciklo pradžią pagal Saulės dėmių skaičių – sudėtinga ir įmanoma tik naujam ciklui jau įsibėgėjus. Be to, ne kiekvieno ciklo ilgis yra vienodas – jų trukmė svyruoja iki maždaug metų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visi šie netolygumai trukdo prognozuoti ciklo eigą, o tą daryti svarbu, kad galėtume numatyti Saulės žybsnius, geomagnetines audras ir pavojų erdvėlaiviams bei Žemei. Dabar pasiūlytas kitoks ciklų identifikavimo metodas, daug labiau tinkantis prognozėms. Jis remiasi skirtingos krypties magnetinio lauko intensyvumu Saulės paviršiuje.
Jau šimtą metų žinome, kad Saulės aktyvumo ciklas iš tiesų yra 22 metų, mat viename 11 metų cikle magnetinio lauko kryptis yra vienokia, o sekančiame – priešinga. Skirtingos krypties magnetinio lauko intensyvumo augimas ir kritimas šiek tiek persidengia laike; tuo metu, kai stebime Saulės dėmių minimumą, mažėjantis magnetinis laukas dar neišnykęs, o augantis jau pradėjęs kilti.
Tyrimo autorių teigimu, geriau aktyvumo ciklą matuoti nuo to momento, kai visiškai pranyksta vienos iš krypčių magnetinis laukas. Šį momentą – pavadintą terminatoriumi – identifikuoti palyginus nesudėtinga ir įmanoma padaryti nedelsiant. Maža to, kiekvieno ciklo metu labai reikšmingi pokyčiai įvyksta beveik tiksliai kas penktadalį laiko tarp dviejų terminatorių, nepriklausomai nuo to, kokia yra tiksli ciklo trukmė.
Pavyzdžiui, beveik visi stiprūs Saulės žybsniai nutinka tarp terminatoriaus ir 60 % (trijų penktadalių) laiko iki sekančio terminatoriaus, o per likusius du penktadalius tokių žybsnių nebūna. Praėjus vienam penktadaliui laiko po terminatoriaus, Saulės magnetinis laukas apsiverčia; netrukus po to pasiekiamas Saulės dėmių maksimumas. Praėjus dviem penktadaliams, ties Saulės ašigaliais atsiranda magnetinio lauko „skylės“, per kurias lengviau pabėga Saulės vėjas.
Saulės dėmių skaičiaus minimumas pasiekiamas maždaug ties 4/5. Kiti Saulės aktyvumo indikatoriai, tokie kaip ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas ir panašūs, irgi kinta pagal tą patį „terminatorių laikrodį“. Paskutinis Saulės terminatorius pasiektas pernai gruodį.
Kitąmet, kai bus įveiktas penktadalis naujojo ciklo, galėsime labai tiksliai prognozuoti ir likusius ciklo etapus, daug geriau, nei remdamiesi vien Saulės dėmių skaičiumi ar žybsnių dažniu. Tokios prognozės leis geriau planuoti kosmines misijas, ypač tas, kuriose dalyvauja žmonės.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Frontiers in Astrophysics“ and „Space Sciences“.
Paieška archyve
