Naujame tyrime, remdamiesi seisminių bangų sklidimo informacija, mokslininkai išnagrinėjo uolienų sandarą po „InSight“ zondu Marse.
Zondas „InSight“. NASA nuotr.
Seisminės bangos sklinda nevienodai, priklausomai nuo terpės savybių. Pavyzdžiui, jei uolienos yra porėtos, suskilinėjusios ar sudarytos iš palaidų grumstelių, seisminės bangos sklinda lėčiau ir greičiau nuslopsta. Tuo tarpu jeigu uoliena yra vientisa, bangos sklinda greičiau ir toliau.
Vientisa uoliena gali būti arba vienalytė, arba sudaryta iš granulių, kurias jungia kibi mineralinė terpė – natūralus cementas.
Vienas iš pagrindinių „InSight“ tikslų yra seisminių duomenų rinkimas, taigi turima informacija puikiai tinka tokiai analizei.
Paaiškėjo, kad uolienos po InSight, bent jau iki 300 metrų gylio, yra padrikos – nei vienalytės, nei cementuotos. Pagrindiniai natūralūs cementai, kurie galėtų susiformuoti Marse, yra vandens ledas ir įvairūs molingi mineralai, susidarantys vandeningoje aplinkoje.
Taigi panašu, kad vandens ledo ties „InSight“ zondo stovėjimo vieta nėra daug. Tiesa, galimas ir toks scenarijus, kad vandens ledo ten yra, bet jis irgi sutrupėjęs į grumstelius ir neveikia kaip cementas. Bet kuri iš šių situacijų nepalanki praeities gyvybės pėdsakų paieškoms.
Cementuotose uolienose senovinių mikroorganizmų – aišku, jei jų Marse kada nors buvo – fosilijos gali išlikti labai ilgą laiką, tuo tarpu vieni kitų atžvilgiu judantys grumsteliai bet kokius pėdsakus sunaikina per geologiškai trumpą laiką.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
Paieška archyve
