Elektronika.lt
 2025 m. lapkričio 7 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 6 d. 20:23
Į Europą žengia dar vienas Kinijos automobilių gamintojas, pasiūlys nebrangų ir galingą elektromobilį
Lapkričio 6 d. 17:34
Telefoniniams sukčiams – galas? Operatoriai blokuos dar daugiau suklastotų skambučių
Lapkričio 6 d. 14:37
Pirmoji mobilioji programėlė užsieniečiams: tinkamas informavimas skatina savarankiškumą ir palengvina integraciją
Lapkričio 6 d. 11:37
„Vilnius Tech“ indėlis į tvarią kosmoso ekosistemą: prie inovacijų prisideda ir studentai
Lapkričio 6 d. 08:37
Neatsiliepei – praradai klientą: kaip verslui išlaikyti šventinio sezono testą?
Lapkričio 5 d. 20:21
Popieriaus lapas ir šaldytuvo durelės: slaptas triukas, kuris padės jums sutaupyti krūvas pinigų
Lapkričio 5 d. 17:42
KTU profesorius: fizika nėra uždaryta tik tarp laboratorijos sienų
Lapkričio 5 d. 14:17
Jaunieji mokslininkai per 4 minutes pavergė publiką – išrinkti „Tyrėjų Grand Prix 2025“ nugalėtojai
Lapkričio 5 d. 11:33
Naujos kartos „AGON by AOC“ QD-OLED žaidimų monitoriai
Lapkričio 5 d. 08:40
Devynis kartus pamatuojantis verslas – ant elektromobilumo lūžio taško: akivaizdi nauda ar mados vaikymasis?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kada nors Saulė praris Merkurijų, Venerą, o gal net ir Žemę: kas tada nutinka žvaigždei, o kas – planetai?

Publikuota: 2022-06-27 09:27
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos, ji išsipūs į raudonąją milžinę. Žvaigždės spindulys išaugs iki 200 kartų ir ji praris Merkurijų, Venerą, o gal ir Žemę. Panaši situacija turėtų nutikti ir kitose planetinėse sistemose. Kaip vyksta planetos ar rudosios nykštukės – už planetą didesnio, bet dar ne žvaigždės masės, kūno – prarijimas ir ar turi jis poveikį žvaigždei?

Kada nors Saulė praris Merkurijų, Venerą, o gal net ir Žemę: kas tada nutinka žvaigždei, o kas – planetai?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Į šiuos klausimus bandoma atsakyti naujame tyrime, pasitelkiant į pagalbą skaitmeninius modelius. Sekti žvaigždės išsiplėtimą ir sąveiką su planeta sudėtinga, nes planetos spindulys tūkstančius kartų mažesnis, nei žvaigždės. Tad mokslininkai skaičiavimų erdvę apribojo: nagrinėjo tik nedidelę dalį žvaigždės apvalkalo, esančią arti planetos.

Jie nagrinėjo Saulės masės žvaigždės sąveika su Jupiterio masės ir masyvesniais palydovais (planetomis bei rudosiomis nykštukėmis) skirtingomis žvaigždės išsiplėtimo stadijomis. Kol žvaigždės spindulys nesiekia dešimties Saulės spindulių – kitaip tariant, raudonosios milžinės stadijos pradžioje – planetos suvalgymas neturi didelės įtakos. Tuo metu žvaigždė tiesiog dar per tanki, kad planeta paveiktų jos apvalkalą iki išgaruodama.

Tiesa, garuodama planeta gali padidinti žvaigždės šviesį. Jei žvaigždės spindulys dešimt kartų viršija Saulės, paryškėjimas gali siekti šimtus ar tūkstančius kartų ir tęstis kelis tūkstančius metų. Jei žvaigždė išsiplečia iki maksimalaus, 200 kartų už Saulę didesnio, spindulio, šviesio padidėjimas trunka vos apie dešimtmetį. Bet planeta, net ir dešimties Jupiterio masių, gali išmesti žvaigždės apvalkalą lauk.

Taip nutinka todėl, kad planeta, sąveikaudama su žvaigžde, lėtėja ir praranda energiją, o ta energija perduodama žvaigždės apvalkalą sudarančiai medžiagai. Toks procesas gali labai pakeisti žvaigždės savybes ir tolesnę evoliuciją.

Tuo tarpu planeta, numetusi žvaigždės apvalkalą, gali išlikti neišgaravusi. Tai paaiškina planetas, randamas labai arti baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių liekanų. Jos tikrai turėjo patekti į raudonosios milžinės atmosferą, tad jų egzistavimas iki šiol kėlė klausimų. Dar viena įdomi išvada – planetos prarijimo (ar dalinio prarijimo) padarinius galima aptikti stebint žvaigždės savybes – tai gali padėti ieškant tokių sistemų.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Ankstesnės fizikos ribos grimzta užmarštin: mokslininkai atrado, kaip sukurti bevaržį sukimąsi

Mokslininkų komanda iš Okinavos mokslo ir technologijos instituto pristatė atradimą, kuris dar visai neseniai atrodė neįmanomas. Jiems pavyko sukurti sistemą, kurioje grafito diskas levituoja ir sukasi visiškai be pasipriešinimo.

Dirbtinis intelektas lenkų kalbą supranta geriau nei anglų

Merilendo universiteto ir „Microsoft“ mokslininkai atliko didelio masto tyrimą, siekdami nustatyti, kuria kalba dirbtinis intelektas (DI) efektyviausiai reaguoja į užklausas. Tyrimo metu nustatyta, kad iš 26 tirtų kalbų lenkų kalba pademonstravo didžiausią atsakymų rodiklį, o anglų kalba užėmė tik šeštą vietą.

DI čatbotas klasifikuoja supernovas

Mokslininkai parodė, kad didieji kalbos modeliai, visuomenei geriau žinomi kaip dirbtinio intelekto pokalbių programėlės, gali greitai kintančius astrofizikinius reiškinius klasifikuoti taip pat efektyviai, kaip konvoliuciniai tinklai, ir kartu pateikti žmonėms suprantamus aprašymus apie kiekvieną kandidatą.

2025 m. lapkritis
2025-11-04 21:08
Ketvirtis amžiaus Tarptautinei kosminei stočiai
2025-11-01 18:28
Mokslininkai pristatė akumuliatorių, kuris gali išgelbėti energetikos sektorių
2025 m. spalis
2025-10-30 06:15
Ploniausia pasaulio medžiaga meta iššūkį mokslui, grafenas jau atvėrė kelią į Visatos paslaptis
2025-10-29 21:01
Mokslininkai sukūrė implantą, grąžinantį regėjimą visiškai akliems žmonėms
2025-10-29 16:41
Chaotiškos galaktikos ankstyvoje Visatoje
2025-10-29 12:41
Nematomi Visatos virpesiai: naujas lazerių įrankis leis pažvelgti į Visatą giliau nei bet kada anksčiau
2025-10-29 09:16
Kompiuteriai galės suprasti net ir Visatą, mokslininkai išsprendė kvantinės fizikos galvosūkį
2025-10-28 13:06
Vandenį nešę asteroidai Mėnulyje
2025-10-27 21:05
Nauji žvaigždžių srautai Galaktikoje
2025-10-27 06:07
Švedų mokslininkų proveržis: dirbtinis intelektas padeda kurti itin plonus ir patvarius saulės elementus
2025-10-26 15:02
Lazerinis signalas iš kosmoso pranoko lūkesčius: sužinokite, kaip NASA lazeriai pakeis ryšį tarp planetų
2025-10-26 11:14
NASA pristatė vardą, su kuriuo žmonės sugrįš prie Mėnulio
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama