Technopėdsakais vadinami kosminiais atstumais aptinkami signalai, bylojantys apie technologinės civilizacijos egzistavimą. Keli pavyzdžiai, kuriuos jau sukuria žmonija, yra cholofluorokarbonų egzistavimas atmosferoje bei gausybė dirbtinių palydovų aplink Žemę.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Teoriškai, daug pažangesnės civilizacijos galėtų sukurti ir gerokai didesnius technopėdsakus, pavyzdžiui žvaigždę gaubiančius žiedus ar net sferas, arba tarpžvaigždinių komunikacijų tinklus. Per pastaruosius daugiau nei pusšimtį metų buvo įvairių bandymų aptikti technopėdsakų; daugiausiai jie apsiribojo radijo signalų paieškomis, o kitos paieškos, kaip taisyklė, nebuvo sistemingos.
Pernai JAV Nacionalinė mokslų akademija paskelbė ataskaitą „Astro2020“ – didžiulį dokumentą, kuriuo nubrėžtos astronominių tyrimų gairės artimiausiam dešimtmečiui. Dabar grupė mokslininkų apžvelgė, kaip šios perspektyvos galėtų būti panaudotos technopėdsakų paieškoms.
Technopėdsakams „Astro2020“ tiesioginio dėmesio skirta nedaug, išskyrus vieną konkretų paminėjimą egzoplanetų ir astrobiologijos skiltyje. Visgi gerai apibrėžtos technopėdsakų paieškos, autorių teigimu, yra reikšminga nežemiškos gyvybės paieškų ir apskritai Saulės bei Žemės vietos Galaktikos kontekste supratimo dalis.
Pagrindinės artimiausios ateities misijos, kurios galėtų pasitarnauti technopėdsakams aptikti, yra kosminis teleskopas LUVOIR, antžeminiai ELT klasės teleskopai ir tolimųjų infraraudonųjų spindulių detektoriai. LUVOIR yra planuojamas 8 arba 15 metrų skersmens ultravioletinių, regimųjų ir infraraudonųjų spindulių teleskopas, kuris turėtų skrajoti panašia orbita, kaip James Webb kosminis teleskopas. Visgi tikimasi, kad iki jį paleidžiant po maždaug 15-20 metų, žmonės turės galimybę nuskristi pusantro milijono kilometrų nuo Žemės ir atlikti teleskopo remontą ar atnaujinimo darbus, todėl LUVOIR planuojamas atitinkamai.
Apžvalgos autoriai mano, jog LUVOIR puikiai tiktų ieškoti azoto oksidų – dujų, kurios Žemės atmosferoje daugiausiai atsiranda dėl pramoninių degimo procesų. Be to, LUVOIR galėtų gana plačiame spektro ruože ieškoti tarpžvaigždinių komunikacijų signalų. ELT – arba Ypatingai dideli teleskopai (Extremely Large Telescopes) – yra grupė planuojamų antžeminių teleskopų, kurių pagrindinio veidrodžio skersmuo turėtų siekti apie 30 metrų.
Tokie teleskopai turėtų pradėti darbą šio dešimtmečio pabaigoje. Gerokai didesnis jų jautrumas, lyginant su šiandieniniais teleskopais, atvers galimybę tyrinėti egzoplanetų atmosferas ir galbūt aptikti dirbtinių struktūrų – tiek paviršinių, tiek orbitų – žvilgesį. Tolimųjų infraraudonųjų spindulių ruožas yra menkai ištirtas, nes jam reikalingi fiziškai dideli kosminiai teleskopai. Šiame ruože galima tikėtis aptikti kai kuriuos cheminius junginius planetų atmosferose, pavyzdžiui aukščiau minėtus chlorofluorokarbonus.
Taip pat tokie detektoriai padėtų geriau įvertinti dulkių pasiskirstymą Galaktikoje ir leistų atskirti dulkes nuo galimų didelių dirbtinių struktūrų – pastarosios turėtų spinduliuoti trumpesnio bangos ilgio infraraudonuosius spindulius. Dabartiniai bandymai aptikti tokias struktūras atsiremia į pavojų, kad bet kokį signalą sudėtinga atskirti nuo tarpžvaigždinių dulkių sankaupos.
Apžvalgoje minimi ir keli kiti paieškų metodai, apimantys visą elektromagnetinių spindulių ruožą. Apžvalga yra kartu ir kvietimas skirti daugiau dėmesio technopėdsakų paieškoms, nes jos gali reikšmingai prisidėti ir prie kitų astrofizikinių klausimų sprendimo.
Visą apžvalgą rasite „arXiv“.
Paieška archyve
