Pasiekta pažanga COVID-19 tyrimų srityje jau leidžia prognozuoti, kiek dienų prireiks konkrečiam pacientui pasveikti ir ar jis apskritai ligą įveiks, tiesa, biotechnologų ir bioinformatikų atradimai klinikinės praktikos dar nėra pasiekę. Prie šių atradimų prisideda ir Kanadoje esančio Lawsono sveikatos tyrimų instituto mokslininkas prof. Gediminas Čepinskas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Instituto Ūmių susirgimų tyrimų centras (angl. Centre for Critical Illness Research), kuriam vadovauja G. Čepinskas, beveik dvejus metus tiria kritinės būklės COVID-19 pacientus. Pasak LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ svečio, pavyko atrasti unikalų „ligos braižą“.
„Mes suradome septynias unikalias molekules arba, jeigu sakytume gražiai lietuviškai, žymenas, kurios labai tiksliai atskiria COVID-19 ligonį nuo labai panašaus kito ligonio, kuris gali būti gretimoje lovoje intensyviosios terapijos skyriuje, pavyzdžiui, bakterinės kilmės sepsio ligonį, – laidai sakė G. Čepinskas. – Jau nekalbu apie tai, kokie tie skirtumai akivaizdūs, palyginti su sveiko žmogaus kraujo tyrimu. Šie atradimai suteikia dvejopą naudą. Atsiranda naujų taikinių potencialioms terapijoms, naujų vaistų kūrimui arba antriniam panaudojimui vaistų, kurie patvirtinti ir naudojami kitokiems susirgimams gydyti.
Šiek tiek šokdamas į priekį kaip pavyzdį galiu paminėti aspiriną, kuris labai efektyvus gydant COVID-19 susirgimus, nes, be naudojimo nuo uždegimo, jis yra labai stiprus vaistas nuo kraujo plokštelių, arba trombocitų, sukibimo, kas sukelia vadinamąją trombozę. O COVID-19 patofiziologijos vienas iš išskirtinių požymių yra mikrotrombų formavimasis. Dėl to plaučiuose užsikemša mažiausios kraujagyslės – kapiliarai – ir kraujas neprateka. Mechaninė plaučių ventiliacija tampa visiškai neefektyvi, galima į plaučius kiek nori pumpuoti deguonies, bet kraujas neteka ir deguonies nepasisavina.“
Tyrimai buvo atliekami studijuojant ne kelias ar keliasdešimt, bet dešimtis tūkstančių molekulių, sakė G. Čepinskas, todėl surinktų duomenų kiekio žmonės negali apdoroti. Čia į pagalbą pasitelkti Lawsono instituto bioinformatikai, kuriems biologinius procesus analizuoti padeda dirbtinis intelektas.
„Jie sugeba išmokyti kompiuterį atpažinti unikalius pokyčius ir sujungti logiškus taškus tarp visų pakitimų. Todėl mes gebėjome nustatyti ligonio ateitį, jeigu taip galima sakyti, arba prognozuoti ligos eigą nuo pat momento, kai ligonis atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje. Mes galėjome pasakyti, kad ligonis išgyvens tris ar septynias dienas arba visiškai pasveiks. (...) Pasirodo, COVID-19 ligos atveju poros molekulių, kurios žinomos kaip kinureninas ir kreatininas, santykis ir kiekis šimto procentų tikslumu atspindėjo ligonio mirtingumą. Jeigu santykis vienoks, ligoniai puikiai reagavo į terapiją ir pasveiko, jeigu santykis tarp tų dviejų molekulių buvo kitoks, nė vienas ligonis nepasveiko“, – sakė G. Čepinskas.
Pasak mokslininko, tokių metodų taikymas klinikinėje praktikoje leistų pacientams skirti tikslesnį gydymą.
„Tai yra sudėtingos technologijos, bet dabar jos supaprastinamos ir bandoma jas diegti į kliniką, kad klinikinės laboratorijos galėtų labai greitai atlikti tuos tyrimus, aišku, analizuodamos ne tūkstančius, bet galbūt iki dešimties žymenų. Tai suteiktų gydytojams informaciją, ar ligonį gydyti drastiškai ir mesti visas pajėgas, ar galima gydyti pasirinktinai, iš tyrimų žinant, kaip jis reaguos į tam tikrą gydymą, terapiją ir panašiai“, – aiškino G. Čepinskas.
Paieška archyve
