Prieš porą dešimtmečių sugalvoti ir pastaruoju metu vis labiau populiarėjantys palydovai-kubiukai (angl. CubeSats) naudojami vis įvairesnėms misijoms. Dažniausiai jie pasitarnauja eksperimentinių technologijų bandymams, mat pagaminti kubiuką yra daug pigiau, nei didelį palydovą.
© ESA
Įprastai kubiukų misijos vykdomos Žemės orbitoje, nes nuskristi kur nors toliau jiems nepakanka kuro. Tiesa, 2018 metais du kubiukai – „MarCO-A“ ir „MarCO-B“ skrido į Marsą kartu su NASA zondu „InSight“ bei padėjo stebėti pastarojo nusileidimą. Visgi juos į tarpplanetinę trajektoriją išvedė raketa-nešėja, pasiuntusi į kelionę ir patį InSight.
Dabar Europos kosmoso agentūra paskelbė apie misiją „M-Argo“ – pirmąjį kubiuką, kuris tarpplanetinius atstumus skris varomas vien savo galia.
„M-Argo“ turėtų būti palyginus didelis kubiukas – jį sudarys dvylika 10 cm kraštinės ilgio kubų, sujungtų į vieną sistemą; paprastai palydovai-kubiukai būna sudaryti iš šešių ar mažiau kubelių. Misijos koncepcija vystoma nuo 2017 metų, bet dabar paskelbta, kad ji tikrai turėtų išskristi 2024-ųjų gegužę.
Planuojama, kad „M-Argo“ pakils į orbitą kartu su kokia nors didesne misija, tačiau į tarpplanetinę kelionę leisis naudodamas vien savo elektrinį variklį.
Misijos taikinys bus nedidelis ir greitai besisukantis asteroidas, nuo Žemės nutolęs iki 150 milijonų kilometrų – maždaug tiek pat, kiek Saulė. Apskritai asteroidų, kuriuos galėtų pasiekti misija, žinoma daugiau nei 700 tūkstančių, bet iš jų buvo atrinkti penki įdomiausi.
Galutinai misijos tikslas bus išrinktas artėjant skrydžio datai. Apie tokius asteroidus žinoma labai mažai, taigi „M-Argo“ misija būtų skirta ne tik technologijų demonstravimui, bet ir žinių apie mažuosius Saulės sistemos kūnus praplėtimui.
Daugiau apie misiją skaitykite ESA tinklalapyje.
Paieška archyve
