Astronomai pastebėjo tolimą galaktikų klasterį, kurio centre nebuvo tikėtinos supermasyvios juodosios skylės, nepaisant to, kad jos masė turėtų būti kažkur nuo trijų iki 100 milijardų kartų didesnė už Saulės masę.
Asociatyvi nuotr. © NASA
Juodoji skylė yra galaktikų spiečiuje „Abell 2261“, maždaug už 2,7 milijardo šviesmečių nuo Žemės – rodo stebėjimai, atlikti 1999–2004 metais, teigiama NASA pranešime.
Neseniai Vakarų Virdžinijos universiteto astronomai naudodamiesi NASA Chandros rentgeno observatorija ir Hablo kosminiu teleskopu, norėjo išplėsti teritoriją, tačiau nerado juodosios skylės.
Beveik kiekvienoje galaktikoje yra supermasyvi juodoji skylė. Kuo masyvesnė galaktika, tuo didesnė juodoji skylė. Tiesą sakant, buvo prognozuota, kad būtent ši juodoji skylė yra viena didžiausių.
Apskaičiuota, kad jos masė turėtų būti kažkur nuo trijų iki 100 milijardų kartų didesnė už Saulės masę. Tačiau jos nėra. Norėdami tai paaiškinti, mokslininkai pateikė keletą versijų.
Pirmoji versija – juodoji skylė galėjo būti išmesta iš galaktikos, susiliejus dviem galaktikoms, sukuriant vieną dar masyvesnę galaktiką, kitaip vadinamą „atsitraukiančia juodąja skyle“.
Antroji versija – atitinkamos dviejų galaktikų juodosios skylės galėjo susilieti į dar didesnę supermasyvią juodąją skylę, mega-galaktikos centre sukurdamos milžinišką branduolį. Nors toks reiškinys dar tiesiogiai nepastebėtas, astronomai pastebėjo susijungimus, kuriuose dalyvavo iš esmės mažesnės juodosios skylės.
Straipsnyje, kurį ketinama paskelbti žurnale „American Astronomical Society“, Sarah Burke-Spolaor vadovaujama komanda iš Vakarų Virdžinijos universiteto pateikė dar du galimus paaiškinimus: arba paprasčiausiai nėra juodosios skylės, arba iš tikrųjų yra juodoji skylė, kuri tiesiog nėra pakankamai aktyvi, kad susidarytų pastebimas rentgeno spindulių kiekis, kurį būtų galima pamatyti iš Chandros observatorijos.
Paieška archyve
