Elektronika.lt
 2026 m. kovo 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 12 d. 08:38
Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas
Kovo 11 d. 16:14
KTU „Informiko žinių forumas“ vėl subūrė jaunuosius kūrėjus iš visos Lietuvos
Kovo 11 d. 10:14
„Audi“ pristato „RS 3 competition limited“ – išskirtiniausią visų laikų RS 3
Kovo 10 d. 18:14
Skaitmeninė meistrystė meno atkūrime: kaip veikia moderni giclée technologija?
Kovo 10 d. 16:04
Atrodo kaip originalas, bet gali sudeginti namus: pigios elektronikos kaina
Kovo 10 d. 14:25
Vieni akiniai viskam: kaip veikia autofokusiniai akiniai
Kovo 10 d. 11:12
„Apple“ pristatė naują „Studio Display“ ir visiškai naują „Studio Display XDR“
Kovo 10 d. 08:44
Technologinis proveržis: naujieji „Festool“ 18 V akumuliatoriai su „Tabless“ elementų technologija keičia galios standartus
Kovo 9 d. 20:26
44 proc. logistikos įmonių jau ruošiasi DI – konkurencija iš kelių keliasi į duomenis
Kovo 9 d. 17:32
Ekspertas įspėja keliautojus – vienas nustatymas gali palikti be ryšio užsienyje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Sukurtas „plastikinis“ auksas: praba ta pati, o svoris iki 10 kartų mažesnis

Publikuota: 2020-01-15 13:11
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Nuotraukoje pavaizduotas aukso gabalėlis atrodo neypatingai, tačiau jis turi paslaptį. Šis blizgus diskas, sukurtas laboratorijoje, sveria keliskart mažiau, nei turėtų įprastinis auksas. O kartu jis pasižymi ir keliomis kitomis įdomiomis savybėmis, rašo „Science Alert“.

„ETH Zurich“ nuotr. / Aukso aerogelis: praba ta pati, o svoris iki 10 kartų mažesnis
„ETH Zurich“ nuotr. / Aukso aerogelis: praba ta pati, o svoris iki 10 kartų mažesnis

Skirtingai, nei įprastame aukso lydinyje, šiame gabalėlyje aukso nanokristalusienoje struktūroje išlaiko baltymų ir polimerinio pagrindo rėmelis, smarkiai sumažinantis įprastinį aukso tankį.

Šią medžiagą sukūrę mokslininkai skaičiuoja, kad tokiu būdu aukso svorį galima sumažinti iki 5-10 kartų, lyginant su standartiniu aukso gaminiams naudojamu lydiniu – trijų ketvirčių aukso ir ketvirčio vario. O tai reiškia, kad netrukus turėtume išvysti gerokai lengvesnių auksinių papuošalų ir kitų gaminių.

Pakeičiant metalus, kurie įprastai naudojami gaminant aukso lydinius, organinėmis medžiagomis gaunamas mažesnis svoris ir tankis gali būti naudingas ne tik juvelyrikoje: naudos tikimasi ir chemijos, elektronikos, radiacijos skydų gaminimo srityse.

„Šis auksas pasižymi plastikinės medžiagos savybėmis. Kaip taisyklė, mūsų metodas leidžia sukurti bet kokių pageidaujamų savybių auksą“, – sakė „ETH Zurich“ instituto (Šveicarija) medžiagotyrininkas Raffaele Mezzenga.

Norint pasiekti tokį rezultatą mokslininkai vandeniniame druskos tirpale sumaišo aukso nanokristalus, baltyminiį pluoštą ir polimerinį lateksą. Taip gaunamas gelis, iš kurio vėliau vanduo pašalinamas alkoholiu. Vėliau aukšto slėgio CO₂ kameroje alkoholis sureaguoja su anglies dvideginiu ir gaunamas labai lengvas, tuščiaviduris aerogelis.

Pakaitinus šį aerogelį jam galima suteikti bet kokią formą. Ir kaitinti nereikia daug – plastiškumo savybes jis įgyja jau virš 105 ºC – kur kas žemesnėje temperatūroje, nei 1064 ºC temperatūra, kurioje lydosi 24 karatų (arba 999 prabos) auksas.

Vaizdo įraše žemiau matoma, kad nukritus šiai medžiagai sklindantis garsas ir kitos savybės labiau būdingos plastikui, tačiau joje išlaikomas tikras 18 karatų (750 prabos) grynumas.

„Šis naujasis 18 karatų auksas užpildo šiuo metu tuščią pramoniniu požiūriu svarbią aukso mišinių nišą ir atveria galimybę kol kas neregėtiems pritaikymo būdams“, – šios medžiagos gamybą aprašančiame moksliniame straipsnyje tvirtina mokslininkai.

Šis aukso gabalėlis palengvėja dėl mikroskopinių jame esančių oro kišenių gausos. Vidutinis tokios medžiagos tankis yra vos 1,7 g kubiniame centimetre – palyfinimui, 18 karatų aukso lydinio tankis yra apie 15 g/cm³.

Kalbant apie laikrodžius ir juvelyrinius dirbinius apskritai, žmonės paprastai linkę svorį sieti su kokybe, todėl gali būti, kad palengvintas auksas nebus naudojamas gaminti apyrankėms, laikrodžiams, grandinėlėms ir kitiems dalykams. Bet net ir tuo atveju Šveicarijos mokslininkų įdirbis nebus bergždžias – lengvo, sumažinto tankio aukso panaudojimo galimybių yra apstu.

R.Mezzenga su kolegomis anksčiau sukūrė super-lengvą auksą iš pieno baltymų. Jis buvo toks lengvas, kad netgi plūdūriavo kavoje. Tačiau dėl savo savybių toks gaminys buvo vargiai tinkamas pakeisti „pramoninį“ auksą. Naujoji versija turėtų būti kur kas universalesnė ir tinkamesnė pritaikyti įvairiausioms reikmėms.

„Ankstesnioji medžiaga buvo pernelyg nestabili, su ja negalima buvo dirbti. Šį kartą iškėlėme sau aiškų tikslą – sukurti lengvą auksą, kurį galima būtų ir apdoroti, ir panaudoti daugybėje sričių, kuriose šiandien naudojamas auksas“, – sakė R.Mezzenga.

Tyrimą aprašantis straipsnis publikuotas žurnale „Advanced Functional Materials“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

Ganimedo pašvaistės primena Žemės

Pašvaistės, neretai nušviečiančios dangų arti ašigalių, o kartais net ir Lietuvoje, atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su Žemės magnetiniu lauku, įsiskverbia į atmosferą ir sužadina deguonies bei azoto atomus. Tačiau pašvaistės stebimos ne tik Žemėje – jų aptikta ir kitose atmosferą turinčiose planetose, nuo Veneros iki Urano. Ir ne tik jose.

Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose

Jupiterio palydovai Europa, Ganimedas ir Kalista po storu ledo sluoksniu greičiausiai slepia skysto vandens vandenynus. Tai vieni perspektyviausių gyvybės paieškos taikinių Saulės sistemoje. Tačiau vien vandens nepakanka – gyvybei reikia ir sudėtingų organinių molekulių (SOM), tokių kaip aminorūgštys ir nukleotidai.

2026 m. kovas
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
2026-02-27 09:37
Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama