Greituosius radijo blyksnius geriau fiksuoti greitu teleskopu. Tad, Kinijos FAST teleskopas tam puikiai tinka. Neseniai jis tai patvirtino, užfiksavęs ne bet kokius, o daug kartų pasikartojančius radijo blyksnius.
FAST radioteleskopas
Prieš kelis metus kalnų slėnyje Kinijoje buvo pastatytas gigantiškas, 500 metrų apertūros radioteleskopas. Jis pavadintas FAST ir juo neseniai padarytas, turbūt svarbiausias per šio teleskopo dar neilgą istoriją, atradimas. Teleskopu pavyko užfiksuoti neįprastus, pribloškiamu dažnumu besikartojančius greituosius radioblyksnius iš tolimo kosmoso. Atrodo, lyg kas iš kito Visatos krašto bandytų mums „prisiskambinti“.
Toks radioblyksnių tipas pirmą kartą užfiksuotas dar 2012 metais, Puerto Rike esančioje Arecibo observatorijoje, ir nuo to laiko jis pasikartojo dar kelis kartus. Signalas pavadintas FRB 121102, o iš netiesioginių požymių mokslininkai nustatė, kad jis atsklido iš už 3 milijardų šviesmečių – tai yra toli netgi regimosios visatos masteliu. Ir štai, rugpjūčio 30 dieną, FRB 121102 pasireiškė vėl. Tačiau dabar jau kaip dešimtys pasikartojančių impulsų.
Sutapimas tai ar ne, tačiau FAST yra jautriausias 1,05–1,45 GHz dažnių ruože, todėl jis – idealus FRB 121102 stebėjimo įrankis. Rugsėjo 3 dieną buvo užfiksuota iš karto 20 impulsų iš eilės. Radioteleskopo komanda intensyviai darbuojasi ir jau spėjo operatyviai paskaičiuoti ir atlikti pakeitimus, pašalindami praskrendančių lėktuvų ir palydovų keliamus trikdžius. FAST pasirengęs „klausyti“ FRB 121102, ir šimtai mokslininkų iš viso pasaulio padės analizuoti juo surinktus signalus.
Jei nėra būtinybės, nežemiškos civilizacijos siunčiamų signalų galimybės niekas nesvarsto. Labiau tikėtina, kad tai tradicinis žmonijos mokslo „bruožas“ – kaskart, kai sukuriam naują galingą detektorių, pasaulio vaizdas staiga pasikeičia. Gauname naujų, ne visai suprantamų duomenų, ir pradedame perdirbinėti senus modelius ir teorijas. Kalbant apie FRB 121102, jau yra iškelta hipotezių, kad šių signalų šaltinis – kažkoks kosminis kūnas, apie kurį kol kas nieko nežinome. Gali būti, kad taip pasireiškia dar nežinoma neutroninės žvaigždės gyvavimo fazė.
Paieška archyve
